Tiesa, tiek R.Juknevičienė, priklausanti Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai, tiek ir jos kolega J.Olekas, esantis Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narys, pabrėžia, kad išrinkus naują EP niekas žaliojo kurso tikrai neatšauks.
„Aš manau, kad [žaliasis kursas] stabdomas tikrai nebus, nes jis reikalingas mums išgyventi. Jis juk nėra primestas iš dangaus. Mus privertė gyvenimas stabdyti klimato kaitą. Kai kurie elementai, be abejo, bus pritaikyti prie šių dienų realijų. Juk tie patys karo [Ukrainoje] padariniai ir kiti dalykai reikalaus kai kurių korekcijų“, – spaudos konferencijoje prieš EP sesiją sakė J.Olekas.
Jam savo ruožtu pritarė ir europarlamentarė R.Juknevičienė, kuri tvirtino, kad ES žaliasis kursas išliks ir kitoje EP kadencijoje.
„Negali politikai taip kardinaliai kaitalioti savo pozicijų tiesiog ir galutinai pakirsti pasitikėjimą, kurio nėra likę daug. Bet akivaizdu, kad tikrai reikės didesnio balanso, nes nuo 2022-ųjų labai daug kas pasikeitė. Pirmiausia, Ukrainoje vykstantis karas, be visa ko, yra ir ekologinė katastrofa. Ir su jos padariniais kovoti reikės pinigų“, – pabrėžė R.Juknevičienė ir pridūrė matanti, kad ES keičiasi nuotaikos.
„Prieš pastaruosius EP rinkimus buvusi žalioji banga keliavo per daugelį Europos šalių. Visur buvo tik Greta Thunberg ir žaliasis kursas. Žaliųjų politinės jėgos gavo labai daug balsų tuomet. Na, o šiandien jau vyrauja daugiau realistinis požiūris. Pradedama klausti, ar mes pavešime tokius ambicingus projektus. Todėl korekcijų ateityje ES žaliajame kurse išties gali būti“, – tvirtino europarlamentarė iš Lietuvos.
15min.lt primena, kad EP iki šiol laikėsi nubrėžtos Europos žaliojo kurso trajektorijos ir iš visų svarstytų klausimų atmetė tik siūlymą dėl pesticidų mažinimo.
Tai, regis, nepaguodė ūkininkų ir per Europą vilnijant jų protestams ir traktoriams riedant senojo žemyno sostinių gatvėmis iš jų lūpų skambėjęs vienas pagrindinių reikalavimų – tai Europos žaliojo kurso naikinimas.
Neseniai buvo paskelbta, kad Europos Komisija (EK), kuri yra ES vykdomosios valdžios dalis, remia 90 proc. anglies dioksido emisijų sumažinimą iki 2040 metų, palyginti su 1990 metų lygiu. Tai, tikėtina, taps etalonu išsivysčiusioms pasaulio šalims.
Vis dėlto skeptikai kelia klausimą, ar ES gali įvykdyti savo įsipareigojimus, ir ne tik dėl ūkininkų protestų. Nors 27 valstybių narių blokas jau pasiekė 55 proc. emisijų mažinimo tikslą 2030 metams, Komisija dar gruodį įspėjo, kad valstybės narės atsilieka nuo plano.
Savo ruožtu politologai vis drąsiau teigia, kad šių metų EP rinkimuose žaliosios politinės jėgos nebesulauks tokio palaikymo kaip 2019 metais, tad ir jų remtas Europos žaliasis kursas nebebus toks pat.
