Lietuva ir Estija turi nemažai bendrų interesų, tačiau beveik visi jie nulemti regiono, Europos Sąjungos ar NATO formato. Šią savaitę Taline susitikusios Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid kalbėjo apie finansavimą energetikos ir transporto projektams, taip pat bendrus saugumo iššūkius.
Anksčiau atsikūrusi Lietuva turėjo net dvi galimybes pripažinti Estijos nepriklausomybę. Pirmąjį kartą 1921 metų kovo 2 dieną, o antrąjį – 1991 rugpjūčio 22 dieną. Nuo 1995 metų liepos 1 dienos lietuviai į Estiją ir estai į Lietuvą galėjo patekti be vizų.
Lietuvos ir Estijos santykius daugeliu atveju apibrėžia ne dvišaliai, o trišaliai susitarimai, kuriuose dalyvavo visos Baltijos valstybės. Dvišalis bendradarbiavimas atsiranda nebent verslo ar privačių interesų lygmenyje.
Estų ir latvių draugystė – glaudesnė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, doktorantūros studentas Tartu universitete Lukas Pukelis pripažino, kad atmetus NATO ir ES bendrą politiką bei Baltijos valstybių bendrus sprendimus nelieka beveik jokio ryšio.
„Tiesiog nėra pagrindo jam vykti. Lietuva ir Estija neturi bendros sienos, neturi geografinio sąlyčio taško. Kitus reikalus, tokius kaip gamtosauga, Baltijos jūros apsauga, saugumo reikalus – visa tai yra tvarkoma platesniu nei dvišaliu formatu“, – paaiškino Estijoje studijavęs politologas.
Jo teigimu, lietuvių pomėgis teigti, kad jie artimesni su latviais, o estai lyg ir lieka nuošalyje, yra klaidingas.
„Veikiau yra taip, kad estai yra artimesni su latviais, nei mes esame susiję su latviais. Tarkime, tas dvišalis bendradarbiavimas tarp Estijos ir Latvijos yra šiek tiek gyvesnis, nes Estija ir Latvija anksčiau sudarė vieną regioną ir buvo administruojamos iš tų pačių centrų, o tai poveikį turi. Estai vis dar dažnai vyksta į Latviją apsipirkti ar tvarkyti kokių reikalų, panašiai ir latviai gana dažnai renkasi Estiją“, – pastebėjo L.Pukelis.
„Lietuviams tuo metu, atrodo, daug patogiau važiuoti į Lenkiją“, – pridūrė jis.
Konfliktai dėl transporto, gynybos ir energetikos
Lietuvos ir Estijos santykiuose kartais pastebima trintis ir netgi savotiška konkurencija. Didžiausiu pastarųjų metų skandalu tapo nesutarimai dėl „Rail Baltica“ projekto.
Pasipiktinęs lietuvių sprendimu keisti vėžės kryptį, kad ši eitų per Vilnių, Estijos susisiekimo ministras Juhanas Partsas pareiškė, kad „projektas stringa dėl Lietuvos valdžioje esančių kvailių“.
Neoficialiuose pokalbiuose pastebima, kad Estija nebuvo patenkinta ir tuo, kad lietuviai aplenkė estus įrengdami suskystintų dujų terminalą, apie kurį šalys prabilo tuo pačiu metu. Estija nemanė, kad Lietuvos modelis įgyvendinamas ir tokį patį projektą planavo vykdyti su Suomija, tačiau jo įgyvendinimo darbai strigo.
Dabar estai, panašu, nusiteikę paspartinti savojo terminalo statybas, tačiau jei šis bus baigtas, jis gali tapti konkurentu lietuviškajam.
Dabar estai, panašu, nusiteikę paspartinti savojo terminalo statybas, tačiau jei šis bus baigtas, jis gali tapti konkurentu lietuviškajam.
„Yra trys pagrindiniai nesantaikos klausimai. „Rail Baltica“ – kur lietuviai stengiasi projektuoti vėžę pigiau ir darbas vyksta lėčiau, o tai suerzino estus. Kitas dalykas, kuris nuolatos prikaišiojamas Lietuvai, tai – nepakankamas finansavimas krašto apsaugai. Estija jau kurį laiką buvo ta valstybė, kuri skyrė sutartus du procentus nuo BVP. Kai lietuviai perėjo nuo šauktinių kariuomenės prie savanorių, tai Estijoje irgi buvo sutikta nelabai palankiai“, – pasakojo VU TSPMI dėstytojas.
„Trečias dalykas, kuris irgi įnešė šiek tiek nesantaikos, buvo Visagino atominės elektrinės klausimas. Lietuviai turėjo iniciatyvą šį klausimą pradėti, bet nebuvo organizuoti, nežinojo, kaip ten viską daryti, bandė šnekėtis su regiono šalių vyriausybėmis (lenkais, latviais, estais), gauti jų paramą, paskui pateikė tą pusiau suderintą klausimą referendumui Lietuvoje. Referendume tam buvo nepritarta ir visas užkurtas projektas, dėl kurio jau buvo deramasi, nuslopo. Būtent dėl to nepastovumo lietuviai ir buvo peikiami Estijoje“, – pažymėjo L.Pukelis.
Jis pripažino, kad dažniausiai nesantaikos priežastimi tampa lietuvių sprendimai arba jų atsainus elgesys.
Suvienija bendra grėsmė
Politologo manymu, Lietuvos ir Estijos santykiai aktyvūs buvo prieš stojimą į ES ir NATO, kai šalys stengėsi įgyvendinti reikalavimus ir iš esmės turėjo vienodus iššūkius. Stojant į NATO buvo sukurtos ir karinio bendradarbiavimo struktūros.
Įstojus į minėtas organizacijas dvišaliai santykiai nebebuvo tokie reikalingi, tačiau bendro lietuvių ir estų veikimo tam tikra prasme atsirado net daugiau.
„Bet jei apibendrintume pačią bendradarbiavimo apimtį, ryšius tarp žmonių, visuomenių, tai sakyčiau, kad bendradarbiavimas dabar yra glaudesnis nei tuo laikotarpiu“, – konstatavo jis.
„Lietuviai ir yra suvokiami kaip natūralūs partneriai, nes jie situaciją mato taip pat, taip pat mato grėsmes ir žino, ką reikia daryti, kad tų grėsmių būtų galima išvengti“, – pastebėjo politologas.
L.Pukelio teigimu, Lietuva ir Estija susiduria su panašiais iššūkiais gynybos, saugumo srityse, kuriuos kuria geopolitinė situacija, ir tai suvienija.
„Lietuviai ir yra suvokiami kaip natūralūs partneriai, nes jie situaciją mato taip pat, taip pat mato grėsmes ir žino, ką reikia daryti, kad tų grėsmių būtų galima išvengti“, – pastebėjo politologas.
„Dabar yra tas laikas, kai lietuvių ir estų kariai susiduria dažniausiai“, – padidėjusį bendrų pratybų ir karinio bendradarbiavimo mastą nusakė L.Pukelis.
Jis pridūrė, kad estus labai pradžiugino tai, jog nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuva suprato grėsmes ir pradėjo stiprinti krašto apsaugą, vytis 2 proc. ribą.
Estai apie Lietuvą žino nedaug
Kalbėdamas apie kultūrinius skirtumus pašnekovas teigė, kad estai neturi sukūrę jokių konkrečių stereotipų apie lietuvius.
„Jie Lietuvą žino ganėtinai mažai. Kai studijavau Tartu, tai ten buvo toks Baltijos šalių istorijos kursas, kurio egzamine buvo klausimas, kokių spalvų yra Lietuvos vėliava“, – estų menką susidomėjimą Lietuva apibendrino L.Pukelis.
„Lietuva jiems yra nepažinta šalis. Daugelis estų, aišku, Lietuvoje yra buvę, bet tikriausiai sustoję degalinėje, važiuodami į Vakarus automobiliu“, – ironizavo jis.
Politologo manymu, statistinis lietuvis žino daugiau apie Estiją, nei estai žino apie Lietuvą. Prie to iš dalies prisideda ir tai, kad estams artimesnė suomių kalba, nuo pat nepriklausomybės pradžios jie patyrė didesnę Suomijos įtaką.
„Vidutiniam estui išmokti suomių kalbą yra lengviau nei latvių. Taline daug žmonių gali susikalbėti suomiškai jau vien dėl to, kad vaikystėje yra žiūrėję suomiškus animacinius filmukus. Tai yra kultūra, kuri yra artima, nes į ją gali lengvai įeiti“, – pabrėžė L.Pukelis.
Estai bendradarbiavimą ne su Baltijos kaimynėmis, o su Suomija renkasi vedami pragmatinių sumetimų – jiems taip naudingiau ir lengviau.
Rusakalbių integracijos problemos
Estija, kaip ir Latvija, turi spręsti nemažos dalies tautinės mažumos integracijos problemą. Rusakalbiai Estijos gyventojai lojalūs savo valstybei, tačiau pačioje visuomenėje integracija neatrodo tokia sėkminga.
„Sakyčiau, kad yra daug niuansų. Viena vertus, vietiniai rusai grėsmės tikrai nekelia, bet Estija tikrai nėra sėkmingos integracijos pavyzdys. Integracija vyksta sunkiai ir lėtai“, – konstatavo L.Pukelis.
Jis pabrėžė, kad didžioji rusakalbių dalis susikoncentravusi sostinėje Taline ir šalies rytuose, ypač Narvos mieste.
„Kadangi jie gali lengvai patekti į Rusiją, tai gerai supranta situaciją. Būti estais, Estijos dalimi, jiems kur kas labiau apsimoka. Jų atlyginimai didesni, jų socialinės garantijos geresnės, jie sau gali leisti patogesnį gyvenimą, tad su Rusija bendrumo nenori turėti“, – socialines ir ekonomines rusakalbių estų lojalumo priežastis vardijo Tartu studijavęs politologas.
Tuo pat metu rusakalbių bendruomenės Estijoje yra pakankamai uždaros. Taline ir kitose Estijos vietovėse gali gyventi neišvykdamas iš savo rajono, net ir neišmokęs estų kalbos.
„Lasnamajės rajone Taline, kuriame gyvena maždaug 120 tūkstančių gyventojų, absoliuti dauguma yra rusakalbiai. Daugelis jų gyvena ir dirba šiame rajone, mat jis pastatytas sovietiniu stiliumi, kur galima rasti visas paslaugas. Jie dirba rusiškose mokyklose, rusiškuose grožio salonuose, rusiškose parduotuvėse“, – pasakojo L.Pukelis.
„Galima net ir neturėti reikalų su ta Estija, kuri yra už rajono ribų“, – pridūrė jis.
Dalis estų vis dar nepatikliais žiūri į vietos rusus, o dalis šiųjų nesiveržia tapti visaverčiais Estijos piliečiais. Įtampa ir trintis kartais sprogsta, kaip tai buvo 2007 metų balandžio mėnesį, kai Taline kilo riaušės dėl sovietinio paminklo – bronzinio kario – perkėlimo.
„Juntama aiški riba tarp estiškos bendruomenės ir rusiškos bendruomenės ir tarp šių bendruomenių būna nesusišnekėjimo ir nesupratimo“, – konstatavo L.Pukelis.
