„Labą dieną visam Lietuvos. Aš iš prezidentės Lietuvos vienas prašymą turim. Reikia padėt man. Aš dabar esu Junanas (taip jis pavadino Graikiją, – red.). Visam iš Afganistano aš vienas čia esu. Matai, aš dirbau su lietuviais, reikia man padėt.
Čia visam yra iš Sirija, iš Irakas, nori man padėt iš čia vežt į Lietuvos. Aš labai myliu Lietuvos, ačiū jum labai, viso“, – tokia laužyta lietuvių kalba į kamerą kreipėsi ir atsisveikindamas pamojavo afganistanietis Basiras.
Vyras, tėvynėje sulaukęs Talibano grasinimų, markstėsi prieš pavasarinę saulę, šiuo metu kaitinančią tūkstančius migrantų, įstrigusių Graikijos pusėje ties siena su Makedonija.
Labai nori apsigyventi Lietuvoje
Kai Skopjė nusprendė užtrenkti duris į Vakarų Europą patekti siekiančių prieglobsčio prašytojų srautui, pasienyje iškilo didžiulis palapinių miestelis.
Stovykloje prie Idomeni sienos perėjos gyvena iki 12 tūkst. žmonių, o jų skaičius vis auga, kadangi iš Turkijos į Graikiją kasdien ir toliau keliasi migrantai, nepaisantys perspėjimų, kad jų kelionė baigsis jau Graikijos šiaurėje.
Vienas tokių – ir Basiras. Jo kreipimąsi į Lietuvą ir Lietuvos prezidentę nufilmavo Idomeni stovykloje dirbantis JAV žurnalistas Joshas Friedmanas, įrašą ir trumpą afganistaniečio istoriją įkėlęs į savo tinklalapį „Free Man Post“.
Žurnalistui jis teigė esantis iš Afganistano Goro provincijos ir tikino norintis patekti būtent į Lietuvą. Paklaustas kodėl, Basiras iškart pareiškė mokantis lietuvių kalbą.
„Dirbau su lietuviais Afganistane logistikos srityje, o tada vertėju, nes pramokau lietuvių kalbą. Viena lietuvė mergina kiekvieną dieną kalbėdavo su manimi mano palapinėje, mokydavo skaityti“, – paaiškino vyras ir pradėjo demonstruoti žinias: „Labas rytas, laba diena, kaip sekasi“.
Jis teigė dirbęs su Lietuvos kariais Goro provincijoje – čia jie nuo 2005 metų vadovavo Provincijos atkūrimo grupei. 2013-aisiais lietuviai paliko Afganistaną.
„Man patinka ši kalba, – lietuviškai tęsė Basiras, Idomeni stovykloje gyvenantis jau daugiau kaip mėnesį. – Aš labai myliu Lietuvą, ten labai žalia. Noriu važiuoti į Lietuvą. Man ten labai patinka.“
Nebuvo labai svarbus vertėjas
Afganistanietis Basiras tikrai dirbo Lietuvos kariuomenės bazėje Goro provincijoje. Tai 15min patvirtino nenorėjęs prisistatyti Lietuvos karininkas, tarnavęs Afganistane.
Labai svarbūs ar slapti vertimai jam nebuvo patikimi, nes Basiras gana prastai kalbėjo lietuviškai. Svarbius pokalbius girdėdavo tik vertėjai, dėl saugumo priežasčių atsivežti iš Lietuvos.
Jis pasakojo, kad afganistanietis prie lietuvių prisijungė 2005–2006 metais. Tada Lietuvos kariuomenė pradėjo kurti bazę Goro provincijoje ir ieškojo vietos gyventojų, kurie galėtų atlikti įvairius darbus.
Basiras įsidarbino valytoju, vėliau atliko kitus pagalbinius darbus. Lietuvis karininkas pasakojo, kad vaikinas daugiausia talkindavo kariuomenės logistams.
Po kelerių metų afganistanietis pramoko lietuvių kalbą ir kurį laiką dirbo vertėju. Jis padėjo Lietuvos kariams, kurie bendraudavo su vietiniais gyventojais.
Labai svarbūs ar slapti vertimai jam nebuvo patikimi, nes Basiras gana prastai kalbėjo lietuviškai. Svarbius pokalbius girdėdavo tik vertėjai, dėl saugumo priežasčių atsivežti iš Lietuvos.
Kalbintas karininkas pasakojo, kad būtent šis afganistanietis buvo išmokęs lietuvių liaudies dainą „Atskrend sakalėlis“.
Be to, Basiras gerai kalba angliškai.
Goro provincijos karinėje bazėje Basiras dirbo iki 2013 metų, kai Lietuvos kariuomenė atsakomybę už teritorijos saugumą perdavė Afganistano pajėgoms.
Jis pasakojo, kad išvykus lietuviams gaudavo grasinančių laiškų iš talibų, tačiau smurto prieš jį niekas nesiėmė.
Bandytų įsitvirtinti Lietuvoje
Jau atsidūręs Graikijoje Basiras kartojo tą patį: kad jį medžioja Talibanas, nes jis dirbo su užsieniečiais, amerikiečiais, nemusulmonais.
„Goro provincijoje dabar labai pavojinga. Kai išvyko užsienio kariai, situacija Afganistane tapo kur kas blogesnė. Yra ir Talibanas, ir „Daesh“ („Islamo valstybė“, – red.)“, – pasakojo Basiras.
Afganistanietis tikino, kad talibai taikėsi konkrečiai į jį, ir rodė į anglų kalbą išverstą laišką su grasinimais jam ir jo šeimai. Basirui laiške, kurio autentiškumo patikrinti neįmanoma, grasinama nukirsdinimu.
„Jie manęs klausė, kodėl dirbu ISAF, imu iš jų pinigus, grasino nužudyti. Sakė, kad aš – katalikas, kad geriu, kad valgau kiaulieną, kad esu ne musulmonas, o katalikas“, – tvirtino vyras.
Basiras dar nežino, ką veiktų Lietuvoje, jei mūsų šalis suteiktų jam prieglobstį: „Gal pradėčiau verslą. Pirmiausia reiktų ten nuvykti. Galbūt dirbčiau viešbutyje, virtuvėje.“
Afganistane liko migranto šeima, kurią jis tikisi atsivežti į Europą – į Lietuvą. Iš gimtinės jis išvyko pirmasis, kad pabandytų įsitvirtinti svetur.
Tiesa, dabartinės Bendrijos taisyklės dėl prašymų suteikti prieglobstį suteikimo Basirui nepalankios. Jis privalo oficialiai paprašyti prieglobsčio pirmojoje ES šalyje, į kurią atvyko. Šiuo atveju, Graikijoje. Tuomet teliks laukti šios šalies pareigūnų sprendimo.
