„Vertindami UNESCO kompetencijos klausimus, esame ir toliau rimtai susirūpinę dėl nuolat prastėjančios padėties, kurią sukėlė Rusijos agresija Krymo pusiasalyje. Ypač nerimą kelia intensyvi ir sisteminė represijų politika, nukreipta prieš žiniasklaidos laisvę, žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų saugumą, prieigą prie religijos institucijų. Mums taip pat neramu dėl vykdomos švietimo, mokslo ir kultūros institucijų militarizacijos“, – pažymėjo ambasadorė I.Vaišvilaitė.
Ambasadorė taip pat pabrėžė Krymo totorių, ukrainiečių ir visų etninių ir religinių bendruomenių teisę puoselėti savo kalbą ir kultūrą, tradicijas, švietimą ir tapatybę. Bendrame pareiškime pakartotas raginimas, kad Rusija nedelsiant suteiktų laisvę Ukrainos kino kūrėjui ir rašytojui, Europos parlamento Sacharovo premijos už minties laisvę laureatui, Olehui Sencovui, ir kad iš įkalinimo įstaigos būtų paleistas Krymo totorių aktyvistas Edemas Bekirovas bei kiti Ukrainos piliečiai, savavališkai ar neteisėtai sulaikyti nelegaliai aneksuotame Krymo pusiasalyje ir Rusijoje.
Susitikime siekta apžvelgti informaciją apie tai, ar Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste laikomasi principų, kuriuos puoselėja UNESCO. Jame dalyvavo UNESCO vadovybė, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, „Amnesty International“, Jungtinių Tautų aukštojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuras, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos atstovai bei UNESCO valstybių narių diplomatai.
UNESCO Vykdomoji taryba 2014 metais nutarė stebėti padėtį okupuotame Kryme. UNESCO bendruomenė du kartus per metus įvertina pokyčius, susijusius su UNESCO veiklos sritimis. Organizacijos sekretoriatas drauge su kitomis bendradarbiaujančiomis organizacijomis renka informaciją apie padėtį Kryme, konsultuojasi su Ukrainos institucijomis.