Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala pabrėžė, kad šis istorinis įvykis privers Rusiją dar labiau koordinuoti veiksmus su NATO valstybėmis. „Tai pirmas kartas nuo šeštojo dešimtmečio, kai NATO valstybė numuša sovietų arba, šiuo atveju, rusų naikintuvą. Tai rodo, kad Rusijos vaikščiojimas ašmenimis baigėsi tuo, ko buvo ir baiminamasi“, – teigė jis.
„Nemanau, kad tai pakeis situaciją Sirijoje. Galime tikėtis nebent didesnio bendradarbiavimo Rusijos ir NATO santykiuose, nes visos pusės suvokia, kad tarptautinė situacija yra tokia, kad tarpusavio konfliktas nenaudingas, niekas jo nenori. Bus ieškoma naujų susitarimų, kurie papildytų ankstesniuosius, užkirstų kelią tokiems incidentams“, – sakė L.Kojala.
Analitikas pastebėjo, kad pirmosios naujienos iš Kremliaus yra pakankamai keistos. „Jie bandė deklaruoti, kad tai yra Sirijos sukilėlių darbas. Vėliau prabilta, kad netiesiogiai atsakomybė turėtų tekti NATO šalims… Visgi, manau, kad Kremlius vidaus retorikai taikys griežtą toną, o praktiniam politiniam lygmeny, tarptautiniuose santykiuose bus bandoma ieškoti sąlyčio taškų“, – prognozuodamas Kremliaus poziciją sakė politologas.
Paklaustas, ar tai paveiks Rusijos karinės aviacijos naudojamą provokacijų praktiką, L.Kojala konstatavo: „Manau, kad ji tikrai taps atsargesnė. Tie veiksmai, kuriuos matėme prie Turkijos, Vakarų Europoje, prie Britanijos – jie nesulaukė deramo atsako. Matėme reveransus ir aiškinimą, kad taip nederėtų elgtis. Dabar tie ragai bus aplaužyti ir veiksmai turės keistis. Svarbu ir kokia žinutė bus nusiųsta po šiandienos NATO susitikimo. Svarbiausia, iš mūsų perspektyvos, kad būtų įrodoma, jog NATO yra vieninga, pasiruošusi atsakyti ir veikti prieš bet kokį agresorių – net jei tai būtų Rusija. Visi bandymai veikti pavienes nares – nesuveiks“.
Matėme reveransus ir aiškinimą, kad taip nederėtų elgtis. Dabar tie ragai bus aplaužyti ir veiksmai turės keistis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Kęstučio Girniaus nuomone, Kremlius pasirengęs kaltinti visus, kad tik apsigintų nuo fakto, jog incidentą lėmė nepakankamas atsargumas ir atsiliekančios technologijos.
„Rusija neabejotinai pasiliks Sirijoje, tačiau teks labai rimtai kalbėtis su NATO. Jau prieš tai vyko pokalbiai, kad būtų išvengta panašių incidentų. Pasirodo, kad tų pokalbių nebuvo gana. Reikės tyrimo, kuris nustatytų, kur buvo šis lėktuvas ir kas priėmė sprendimą jį numušti. Manau, kad NATO tikrai stengsis, kad toks dalykas nepasikartotų“, – teigė K.Girnius, pabrėždamas, kad daug kas priklausys ir nuo Rusijos reakcijos. „Įdomu, kaip Rusija bandys parodyti Turkijai, kad tai, ką ji padarė, yra nepriimtina“, – kėlė klausimą politologas.
Tiesa, K.Girnius nemano, kad šį Rusijos naikintuvo demaršą Turkijos pasienyje galima laikyti paralele provokacijoms netoli Baltijos šalių oro erdvės.
„Nemanau, kad tai pakeis situaciją. Jei šis naikintuvas skrido prie Turkijos sienos, tai normaliai tu turi teisę tai daryti. Nemanau, kad prie Lietuvos sienos kas nors ims skubėti tokius naikintuvus numušti“, – teigė K.Girnius.
„Šis įvykis įrodo, kad net ir būdami pakankamai modernūs kai kuriais atžvilgiais Rusijos naikintuvai vis tik neturi tinkamos elektronikos, kad galėtų lėktuvą apsaugoti nuo raketos. Manau, kad moderniausia amerikietiška technika apginkluotas lėktuvas nebūtų numuštas. Tai rodo, kad visos kalbos apie Rusijos karinės aviacijos pažangą neatperka trūkumų“, – konstatavo politikos analitikas.
Jo manymu, šie technologiniai trūkumai tikrai nebus aptarinėjami Rusijos viešojoje erdvėje. „Lėktuvai galingi, greiti, bet neturi kontrpriemonių, kuriomis galėtų apsisaugoti nuo tokių atakų. Rusijoje tikrai niekas to nepripažins, neišeis ir nepasakys: žinote, mes esame pažeidžiami“, – kalbėjo K.Girnius.