„Jeigu ateis pakankamas skaičius žmonių, pagal kurį laikoma, kad referendumas įvykęs, jis bus įvykęs. Tačiau bet kuriuo atveju – ar žmonės neateis, ar balsuos neigiamai – aš manau, rusų kalba netaps antra valstybine kalba Latvijoje. Tai pernelyg jautrus Latvijos tapatybės klausimas“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėstantis M.Jurkynas.
Pasak jo, referendumas vyksta, nes rusakalbius Latvijos gyventojus vienijanti ir daugiausia per praėjusius parlamento rinkimus surinkusi partija „Santarvės centras“ nori išlaikyti sutelktus savo rinkėjus.
„Nesėkmė referendume užkirstų kelią rusų kalbos statuso įtvirtinimui, tačiau jis vis tiek pasitarnaus kaip politinė priemonė mobilizuoti rusakalbius rinkėjus“, – sakė M.Jurkynas.
Referendumas tapo įmanomas Latvijos rusakalbių aktyvistams surinkus 187 tūkst. arba daugiau nei 10 proc. rinkėjų parašų. Tačiau politologas pažymi, kad rusų kalbos pavertimui valstybine yra būtina per referendumą surinkti daugiau kaip 700 tūkst. balsų. M.Jurkyno nuomone, tai yra mažai tikėtina.
Pasak jo, šis referendumas taip pat yra glaudžiai susietas su sovietinės okupacijos palikimu ir tuo, kad rusų tautinė mažuma yra traktuojama ne kaip natūraliai atsikėlę gyventojai.
„Tai yra sovietinės okupacijos ir aneksijos pasekmė, kartais dar griežtai įvardijama, kaip sovietinio kolonializmo palikimas. Dėl to neabejotina, kad šis referendumas patirs fiasko“, – teigė ekspertas.
Jo teigimu, dauguma Latvijos politikų ir pagrindinės valdančiosios partijos nepritaria, kad rusų kalba įgytų oficialų valstybinės kalbos statusą.
„Kaip sako politikai ir intelektualai, tai būtų grėsmė pačiai latvių kalbai“, – aiškino M.Jurkynas.
Pasak jo, etninė dimensija per pastaruosius 20 metų visuomet buvo svarbus Latvijos politikos aspektas. Šį veiksnį, anot jo, visą laiką stengėsi išnaudoti Rusija.
„Čia yra labai stiprus Rusijos ir rusiškos žiniasklaidos Latvijoje poveikis“, – sakė politologas ir pridūrė, kad nepatenkintuosius lengviau mobilizuoti esant ekonominiam sunkmečiui.
