„Donorystė yra kilnus veiksmas, dovanojantis kitam žmogui gyvybę, tačiau akivaizdu, kad sąmoningas asmens apsisprendimas dovanoti organą turi būti išreikštas jo aktyviais asmeniniais veiksmais“, – sakoma Lietuvos vyskupų konferencijos paskelbtame pareiškime.
Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios vadovybės, sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti ir iš nežinojimo ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus.
„Bažnyčia visuomet rėmė donoro kortelės, išreiškiančios asmens sąmoningą sutikimą idėją, tačiau negali remti tokios situacijos įteisinimo, kai asmens tyla donorystės klausimu traktuojama kaip jo sutikimas atiduoti organus“, – sakoma pareiškime.
Lietuvoje šiuo metu taikomas informuoto sutikimo donorystės modelis, kai asmuo, sutinkantis tapti organų donoru, privalo išreikšti savo sutikimą, tai yra užsiregistruoti donoro kortelei.
Nacionalinis transplantacijos biuras siūlo pereiti prie numanomos donorystės modelio, kai kiekvienas šalies pilietis yra laikomas potencialiu organų donoru, nebent yra pasirašęs nesutikimą.
