„Web Summit“ konferencijoje Lisabonoje ekspertai spėliojo, kas galėtų įžengti į Ovalujį kabinetą, ir kokie yra dabartinio JAV prezidento D.Trumpo šansai. Vertinama, kad šie rinkimai apibrėš dabartinę kartą.
Kone visi ekspertai sutaria, kad dabartinė situacija išlaiko intrigą. Demokratų kandidatas dar netgi nežinomas, o tuo metu respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas sukaupė ne tik resursų ir įtakos, bet ir įgijo patirties, komunikuodamas su rinkėjais.
Kad JAV prezidentas būtų išrinktas, jis turi surinkti bent 270 iš 538 rinkimų kolegijos balsų.
„Surinks 290 ir bus perrinktas“, – įsitikinęs Komunikacijos agentūros „Bullpen Strategy Group“ vadovas Joe Pounderis.
„250 ir pralaimi“, – spėjo advokatų kontorų tinklo „Hogan Lovells“ buvęs generalinis advokatas Nealas Katyalas, rašantis knygą apie D.Trumpo apkaltą.
„Surinks 250 ar mažiau“, – savo prognozę išsakė „Cambridge Analytica“ buvusi verslo plėtros vadovė Brittany Kaiser, padėjusi atskleisti bendrovės netinkamai tvarkomus „Facebook“ duomenis.
Tikisi, kad D.Trumpo rinkimuose nebebus dėl apkaltos
Yra vienas scenarijus, kaip D.Trumpas tikrai negalėtų tapti prezidentu antrai kadencijai – jei jis rinkimuose apskritai nedalyvautų.
„Manau, kad D.Trumpui bus suorganizuota apkalta, jis bus pašalintas ir nebedalyvaus rinkimuose. Jis pardavė mūsų nacionalinius interesus užsienio valstybės vyriausybei, bandė tą daryti slaptai, jis korumpuotas, elgiasi neteisėtai. Visi demokratai susivienys, kad surinktų reikiamus balsus“, – diskusijoje kalbėjo N.Katyalas.
Tačiau čia pat jo entuziazmą atšaldė „Politico“ vyriausiasis politikos korespondentas Timas Alberta.
„Tam reikia 20 senatorių. Tai tiek pat tikėtina, kiek tai, kad dabar AC/DC ateitų groti ant šios scenos“, – kalbėjo T.Alberta.
J.Pounderis palygino apkaltą su referendumu tarp JAV respublikonų ir demokratų.
„Pasirinkimas yra tarp D.Trumpo arba bet kokio kito demokratų kandidato. Kai pateiktas tik toks pasirinkimas, labai didelis šansas, kad D.Trumpas gali būti perrinktas“, – kalbėjo J.Pounderis.
Pasak jo, po ketverių metų prezidento poste D.Trumpas turi sukaupęs profesionalų kampanijos aparatą, paremtą dideliu pinigų kiekiu.
„Jis gali turėti tokią profesionalią kampaniją, kokią tik nori, tačiau jis nebuvo profesionalus prezidentas“, – nesutiko N.Katyalas.
D.Trumpo neišrinks, jei rinkėjai ateis
Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad D.Trumpo sėkmė rinkimuose daugiausia priklausys nuo rinkimų aktyvumo – o D.Trumpo kampanija iš dalies remiasi ir tuo, kad rinkėjus atbaidytų nuo rinkimų. Tačiau demokratų rinkimų strategija turėtų remtis D.Trumpo kritika.
Dabartinės apklausos rodo, kad abi barikadų pusės yra panašiai stiprios.
Vienas iš faktorių – kaip keisis ekonomika. Šiuo metu ekonominiai duomenys yra geri, ir tai yra pliusas D.Trumpo administracijai. Respublikonų vienybė taip pat yra svarbus faktorius.
Todėl svarstykles gali pakreipti situacijos skirtingose valstijose.
Pasak B.Kaiser, jau ir 2016 m. rinkimuose D.Trumpo kampanija taikėsi į „neurotikus“, siekiant sukelti baimes. Ji skaičiuoja, kad D.Trumpas pasitelkė apie milijoną komunikacinių žinučių, kai tuo tarpu kandidatė Hilary Clinton turėjo apie 50 tūkst. Ji tiki, kad kampanijos profesionalumas nulems rinkimus kitąmet.
„Problema yra tai, kad yra daug žmonių, kurie neapsisprendę, ar jie eis balsuoti, ar ne. Tai yra, neapsisprendę ne už ką balsuoti, bet ar apskritai pasirodyti rinkimuose. Yra daug būdų žmones atriboti. Rasizmas ir seksizmas jau buvo naudojamas kaip priemonė žmones atriboti nuo balsavimo. Jei visi pasirodys prie balsadėžių, D.Trumpas neturi jokių šansų. Jei dauguma liks namuose – tada taip, jis bus perrinktas“, – kalbėjo duomenų ekspertė B.Kaiser.
J.Pounderis teigė esąs įsitikinęs, kad žmones likti namuose paskatina kitokios žinutės, tačiau nedetalizavo, kokios. Anot jo, daugiau viskas priklausys nuo atskirų valstijų pasirinkimų, kuriose jėgos itin apylygės.
„Mažiausiai entuziastingus balsus bus siekiama išjungti“, – pritarė jis.
Ekspertai nesureikšmino Rusijos įtakos.
„Didžiausia grėsmė mūsų demokratijai nėra užsienyje, ji yra viduje. Rusija teišleido kelis šimtus tūkstančių dolerių. Tai ne milijonai žinučių, kurias išleido D.Trumpas“, – kalbėjo buvusi „Cambridge Analytica“ darbuotoja.
N.Katyal patikino, kad demokratų strategija pritraukti gyventojus į rinkimus yra paprasta.
„Reikia priminti įrašus apie D.Trumpą. Yra labai daug įrašų. Demokratams tereikia paaiškinti faktus. Kuomet einame į rinkimus 2020 metais, manau, turėtų būti fokusuojamasi į D.Trumpą“, – kalbėjo teisininkas.
Kas galėtų mesti pirštinę D.Trumpui?
Diskusijoje buvo akcentuojama ir tai, kad demokratai vis dar neturi vieno stipraus oponento D.Trumpui.
N.Katyal lygino, kad vertinant apklausas, jei demokratų kandidatas būtų Joe Bidenas, jis surinktų 56 procentus balsų, o D.Trumpas – per 30 proc. Dar viena galima demokratų kandidatė – Elizabeth Warren. Diskusijos dalyviai vertino, kad demokratams dar liko daug laiko pasiruošti.
„Turime prisiminti, kad rinkimuose gana sunku išmušti bet kokį egzistuojantį JAV prezidentą – dėl resursų, dėl galios“, – kalbėjo J.Pounderis.
Anot jo, J.Bidenas atrodo silpnas kandidatas, rinkėjai nedaug ką žino ir apie E.Warren.
„J.Bidenas žinomas kaip prezidento Baracko Obamos viceprezidentas, tačiau daugiau apie jį ne ką žino. E.Warren atrodo turinti planą visiems galimiems atvejams, tačiau žmonės nežino, kam ji atstovauja. Žmonės turės sužinoti, kas yra E.Warren ar J.Bidenas“, – skeptiškai demokratų kandidatus vertino J.Pounderis.
Čia pat gavo N.Katyalo atkirtį: „Tikrai bus sunku nurungti esamą prezidentą, ypač tokį, kuris klastoja rinkimus ir bando naudotis savo galiomis, kad nuslėptų, ką daro. Jis bus sugautas vėl ir vėl“.
Žurnalisto kelionę į Lisabonoje organizuojamą „Web Summit“ konferenciją apmokėjo Europos Komisija. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.
