„Merkel arba Merkel – ar tai vienintelis Vokietijos pasirinkimas?“ – sekmadienį klausė populiariausia šalies pokalbių laida, o rinkėjų apklausos rodo, kad kanclerės konservatorių partija vis smarkiau lenkia savo varžovus socialdemokratus.
Net po 12 metų „Mutti“ (mamytės) A.Merkel valdžioje tauta „nenusiteikusi pokyčiams“, savo vedamajame straipsnyje rašo konservatyvios pakraipos dienraštis „Die Welt“.
„Vokiečiams viskas pernelyg gerai sekasi, kad jie jaustų kokį nors gilų nepasitenkinimą vyriausybe“, – rašoma laikraštyje. Leidinys prognozuoja, kad rinkimai rugsėjo 24-ąją bus „pakilus“ balsavimas.
Dažnai vadinama galingiausia pasaulio moterimi, 63 metų A.Merkel savo rinkimų kampanijoje rodo ramų pasitikėjimą savimi, ir siunčia stabilumo ir tęstinumo žinutę pasaulyje, sunerimusiame dėl „Brexit“ ir JAV prezidento Donaldo Trumpo.
Jos gana rami kampanija smarkiai skiriasi nuo pagrindinio jos konkurento, Socialdemokratų partijos (SPD) lyderio Martino Schulzo pastangų: jis važinėja po šalį ir žada kovoti už teisingesnę Vokietiją.
Tačiau politologai tvirtina, kad jo pažadai apie pajamų lygybę ir investicijas į švietimą bei infrastruktūrą neatitinka šalies situacijos: Vokietijos ekonomika šiuo metu klesti, o užimtumas – rekordiškai aukštas.
„Die Welt“: „Vokiečiams viskas pernelyg gerai sekasi, kad jie jaustų kokį nors gilų nepasitenkinimą vyriausybe.“
Nors anksčiau šiemet rinkėjų apklausose M.Schulzo reitingai buvo pakilę, dabar vokiečių susižavėjimas buvusiu Europos Parlamento pirmininku išblėso.
Naujausios apklausos rodo, kad A.Merkel konservatorių CDU/CSU bloką palaiko 38–40 proc. rinkėjų, o SPD – 22–25 proc. balso teisę turinčių Vokietijos gyventojų.
Vis dėlto ekspertai perspėjo, kad nereikėtų manyti, jog rinkimų rezultatai jau aiškūs.
Beveik pusė rinkėjų (46 proc.) dar nėra apsisprendę už ką atiduos savo balsą, šią savaitę paskelbė dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, remdamasis visuomenės nuomonės tyrimų instituto „Allensbach“ atlikta studija.
„Susitelkusi į pergalę“
M.Schulzas, žadantis kovoti „iki paskutinės minutės“, nevengia kritikuoti A.Merkel, ir teigia, kad ji kenkia demokratijai, nes nesidalija savo ateities vizija.
„Noriu padaryti geriau, – šią savaitę sakė 61 metų politikas SPD bastione Brėmene per savo kampanijos renginį. – Visuomet yra kažkokia alternatyva, kad ir ką sakytų A.Merkel.“
Tuo tarpu A.Merkel į tokias kalbas nesivelia ir netgi akivaizdžiai vengia minėti savo priešininko vardą kalbėdama su žiniasklaida.
Finansinio dienraščio „Handelsblatt“ paklausta, ar ji turi atsarginį planą, jei rinkimų rezultatai nebūtų tokie, kaip tikisi, A.Merkel trečiadienį pateikė gana tipinį atsakymą.
„Esu visiškai susitelkusi į pergalę“, – sakė kanclerė.
Kadangi nė vienai partijai apklausos nežada absoliučios daugumos, kelios dienos po balsavimo, kai bus pradėtos derybos dėl koalicijos, šių rinkimų procese gali būti pačios įdomiausios.
M.Schulzas jau yra sakęs, kad jo socialdemokratų partija nenusiteikusi likti mažesniąja partnere A.Merkel vadovaujamoje vyriausybėje po ketverių metų, praleistų „didžiojoje koalicijoje“ su CDU/CSU.
H.Binkertas: „Jei SPD nenori dar vienos didžiosios koalicijos, ji turėtų pasirengti būti opozicijoje.“
Prognozuojama, kad penkių procentų barjerą peržengs ir į parlamentą pateks dar keturios mažesnės partijos.
Žalieji ir liberali, verslui palanki Laisvoji demokratų partija (FDP), besitikinti sugrįžti į parlamentą po 2013-aisiais patirtos nesėkmės, laikomos realiausiomis kandidatėmis tapti A.Merkel konservatorių koalicijos partnerėmis.
Tuo tarpu kraštutiniai kairieji „Die Linke“ („Kairė“) veikiausiai liks opozicijoje, nes šios partijos pažiūros yra pernelyg radikalios pagrindinėms politinėms jėgoms.
Dešiniojo sparno populistai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kurių šalininkai mėgsta skanduoti, kad „Merkel privalo išeiti“, veikiausiai pirmąkart pateks į šalies parlamentą, tačiau kitos partijos jau atsiribojo nuo šio judėjimo dėl jo skelbiamų antiimigrantiškų pažiūrų.
AfD, skelbusiai nepasitenkinimą A.Merkel atvirų durų politika pabėgėlių atžvilgiu, pernai pavyko pelnyti mandatų per žemių vyriausybių rinkimus. Vis dėlto šios partijos populiarumas sumažėjo, ir dabar ją palaiko tik keli procentai rinkėjų.
„Nėra ką ir kalbėti, kad SPD galėtų prisivyti (CDU/CSU)“, – dienraščiui „Bild“ sakė visuomenės nuomonės tyrimų instituto INSA vadovas Hermannas Binkertas.
„Jei SPD nenori dar vienos didžiosios koalicijos, ji turėtų pasirengti būti opozicijoje“, – sakė jis.
