„Rytų kaimynystės politikoje estafetės lazdelę perima Latvija, gegužę turės viršūnių susitikimą, prieš tai vykęs buvo Vilniuje, kaip žinia, sukėlęs didžiulį rezonansą pasaulyje, drįsčiau pasakyti, ne tik Europoje.
-
ES ir Rytų Europos lyderiai Prahoje bando gaivinti Rytų partnerystę
-
Dalia Grybauskaitė Rytų partnerystės šalių vadovų susitikime: karine agresija, politiniu ir ekonominiu spaudimu siekiama sutrukdyti Rytų partnerėms ateitį rinktis savarankiškai
-
Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai – ypatingas Lietuvos Vyriausybės dėmesys
-
Laurynas Kasčiūnas: Kas gali išgelbėti Rytų partnerystės politiką?
Kaip ir teigėme tada, rankų nenuleidžiame, ir tie sunkumai – ką ten sunkumai, Ukrainoje karas vyksta, žmonės žūna, sunkumai galbūt Gruzijoje, Moldovoje – nereiškia, kad šis projektas neturi ateities. Priešingai, jis turi didžiulę ateitį ir galime didžiuotis, kad mums aktyviai dalyvaujant ir šia dvasia tikrai tęsime trijų šalių bendradarbiavimą ir šis prioritetas bus vienas iš svarbiausių“, – spaudos konferencijoje Seime antradienį sakė L.Linkevičius.
Lietuvai nuo sausio perėmus pirmininkavimą Baltijos šalių parlamentų bendradarbiavimo organizacijai, Baltijos Asamblėjai, spaudos konferencijoje Seime buvo pristatyti Lietuvos pirmininkavimo prioritetai. Latvija nuo sausio pradėjo savo pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.
Baltijos asamblėja kels saugumo klausimus
Gegužę Rygoje bus rengiamas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs ministras taip pat pažymėjo, kad BA kontekste dirbanti Baltijos ministrų taryba itin aktyviai bendradarbiauja saugumo klausimais. Vasarį gynybos ministrai planuoja aptarti NATO viršūnių susitikimo Velse sprendimų įgyvendinimą.
„Labai aktyviai dirbame šioje srityje, vasarį vyks gynybos ministrų susitikimas, kurio metu aptarsime tam tikrus apčiuopiamus rezultatus, iš kurių matysis, kaip sekasi įgyvendinti, kas buvo nutarta.
Neinant į detales pasakysiu, kad sprendimai buvo priimti tiesiogiai susiję su mūsų regiono saugumu, apie galimybę padidinti mūsų sąjungininkų buvimą tiek ore, tiek sausumoje, tiek jūroje, kad atsirasų tam tikri komponentai ir mūsų teritorijoje, štabų elementai, tam tikros įrangos dislokavimas, kad būtų galima efektyviau veikti ir priimti sustiprinimo pajėgas, ir panašūs kiti elementai.
Saugumo srityje deriname pozicijos ne tik su Latvija, Estija, bet ir platesniame kontekste, bet šis klausimas – mūsų (Baltijos ministrų – red.) darbotvarkėje“, – kalbėjo L.Linkevičius.
