Linas Linkevičius: „NATO susitikimas – visomis prasmėmis sėkmingas“

G.Nausėdos atstovai jau anksčiau paskelbė, kad Baltijos šalys ir Lenkija sutarė su Turkija, jog ji patvirtins atnaujintus jų gynybos planus.

Lietuvos prezidentas kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovais bei NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu atskirai susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Siekta būtent įtikinti jį neblokuoti gynybos planų.

Turkija pastaruoju metu vienintelė atsisakė patvirtinti tokius planus, nes siekia, kad sąjungininkai teroristinėmis grupėmis įvardytų Sirijos šiaurės rytuose veikiančius kurdų kovotojus, nors šie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Turkijos ir NATO vėliavos

L.Linkevičius 15min patvirtino, kad Ankara „kaip visada labai profesionaliai“ stūmė savo interesus, tačiau diplomatams pavyko susitarti ir „atkabinti“ Turkijos siekius nuo Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų.

NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino dar 2010 metais, bet Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

Deklaracijoje – visos varnelės

„Lyderių susitikimas pateisino lūkesčius ir buvo sėkmingas. Taip, nuomonių daug, bet tai tik parodo, kad Aljansas gyvybingas, kad galime apie viską atvirai kalbėtis ir lemiamu momentu susitarti. Tai matyti ir deklaracijoje“, – 15min tvirtino L.Linkevičius.

NATO šalių narių lyderiai trečiadienį iš tiesų patvirtino bendrą deklaraciją, kurioje uždedamos visos varnelės – patvirtinami kolektyvinės gynybos principai, siekis didinti išlaidas gynybai, pirmą kartą oficialiai pripažįstami stiprėjančios Kinijos keliami „iššūkiai“.

Eilute, kad Rusijos „agresyvūs veiksmai kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui“, pamaloninamos Vidurio ir Rytų Europos šalys.

O pažadas imtis „stipresnių veiksmų“ prieš terorizmą skiriamas visų pirma apie teroristinių grupuočių keliamą pavojų pastarosiomis savaitėmis prabilusiam ir Rusijos nelaikyti prieše – nors NATO strateginėje koncepcijoje toks apibūdinimas ir nėra naudojamas – pasiūliusiam Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Deklaracijoje – pagaliau principinis požiūris ir į Rusijos laikyseną. Kalbama ir apie galimybę bendradarbiauti, bet pabrėžiama, kad Rusija turi savo veiksmais pasiekti tą lygį, o to dabar nėra“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Neilgame dokumente iš tikrųjų rašoma: „Liekame atviri dialogui ir konstruktyviems santykiams su Rusija, kai tai leis Rusijos veiksmai.“

Deklaracijoje skelbiama: „Rusijos agresyvūs veiksmai kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui.“

„Dviejų takelių principas išlieka – atgrasymas ir dialogas. Pabrėžta, kad dialogas turi būti reiklus ir kad mes turime paisyti savo sutartų principų. Ar Rusija – partnerė? Deklaracijoje minima, kad jos veiksmai kelia grėsmę – tai ir atsako į klausimą“, – 15min kalbėjo L.Linkevičius.

Prezidentas G.Nausėda irgi pasveikino sprendimą baigiamojoje deklaracijoje įvardyti Rusijos grėsmę: „<...> Daugelis valstybių supranta, koks neramus yra dabartinis pasaulis ir kad vienas iš veiksnių yra agresyvus Rusijos elgesys savo kaimynių atžvilgiu.“

Deklaraciją anglų kalba galima skaityti čia.

„Turkija nieko prieš mus neturi“

Lietuvai, kitoms Baltijos šalims ir Lenkijai, žinoma, svarbiausia buvo pasiekti, kad Turkija nebeblokuotų gynybos planų šioms valstybėms atnaujinimo. Tai galiausiai pavyko – Ankara išgirdo kontrargumentus.

„Taip, buvo daug diskusijų apie gynybos planavimą, apie galbūt kritikuojamą Turkijos poziciją.

Bet mes visada sakėme, kad Turkija tik siekia savo interesų, o šiandien galima konstatuoti, jog visi politiniai kliuviniai yra pašalinti“, – 15min tvirtino L.Linkevičius.

Ministras patikslino, kad Ankara savo tikslų – pagalbos kampanijoje su kurdų kovotojais Šiaurės Sirijoje – tikrai neatsisakė, tačiau kurdų ir NATO gynybos planų Baltijos šalims bei Lenkijai klausimai buvo „atskirti“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas, Recepas Tayyipas Erdoganas

„Niekas nekėlė jokių papildomų sąlygų, bet tai nereiškia, kad jie (Turkija, – red,) atsisakė savo siekių. Grupuočių vertinimas ir lūkesčiai išlieka.

Bet jie sutiko nestabdyti proceso ir neprašė nieko kompensuoti – tai pakitusi ir palankumą mums parodanti pozicija“, – aiškino L.Linkevičius.

Ankara savo tikslų – pagalbos kampanijoje su kurdų kovotojais Šiaurės Sirijoje – tikrai neatsisakė, tačiau kurdų ir NATO gynybos planų Baltijos šalims bei Lenkijai klausimai buvo „atskirti“.

Kodėl Turkija apskritai sumanė susieti Rytų Europos šalių gynybą su Sirijos kurdais? Anot diplomatų, Ankara per visus aukštesnio ar mažesnio lygio Aljanso susitikimus stengiasi rasti būdą, kad būtų kalbama apie Turkijos interesus.

Taip esą nutiko ir šį kartą, kai Baltijos valstybės ir Lenkija tapo savotiškomis Turkijos reikalavimų įkaitėmis. Bet L.Linkevičius pabrėžė, kad Ankaros veiksmai „nėra nukreipti prieš mus“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sirijos kurdai

„Mes neturime prieštaravimų iš Turkijos pusės, kurie neleido mums iki galo padėti taško šioje istorijoje“, – žurnalistams Londone teigė ir G.Nausėda, vis dėlto pridūręs, kad NATO lyderių susitikime Sirijos kurdų kovotojų situacija nebuvo aptarta.

Stiprėjančia NATO pasidžiaugė ir D.Trumpas

Per susitikimą buvo užsiminta ir apie pirmadienį Paryžiuje vyksiančias Normandijos ketverto šalių lyderių diskusijas, kuriomis viliamasi priartėti prie Rusijos sukelto karinio konflikto Rytų Ukrainoje užbaigimo.

„Tikimasi tam tikrų rezultatų, bet nebuvo, kaip kartais būna, akcentuojama, kad vien susitikimas yra sėkmė. Apie rezultatus bus sprendžiama, kai kažkas pasikeis realybėje“, – teigė L.Linkevičius.

Ministro teigimu, kad NATO lyderių susitikimas bus sėkmingas ir parodys, koks „Aljansas vieningas“, buvo galima nujausti jo išvakarėse, nes „bendras kalbėjimosi tonas buvo geresnis nei, tarkime, ankstesniame susitikime“.

L.Linkevičiui pokalbiai tiek su JAV, kurių prezidentas Donaldas Trumpas reguliariai pažeria priekaištų kitoms Aljanso narėms dėl nepakankamo gynybos finansavimo, tiek su Turkijos diplomatais esą įrodė, kad „jokių netikėtų ir nemalonių posūkių nebus“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Jensas Stoltenbergas

Vis dėlto gali būti, kad demonstruoti darną, regis, nėra pernelyg sunku, kai pradeda aiškėti, jog apie aštriausius, problemiškiausius klausimus bent jau per formaliąją susitikimo dalį apskritai nekalbėta.

Antai Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė, kad lyderiai tiesiog nesikalbėjo apie Turkijos sprendimą pirkti rusiškas oro gynybos sistemas S-400, NATO strategams keliantį didelį galvos skausmą.

Negana to, JAV lyderis D.Trumpas trečiadienį ėmė ir atšaukė suplanuotą spaudos konferenciją, pareiškęs: „Manau, kad surengėme jau apsčiai spaudos konferencijų.“

D.Trumpas taip pat pavadino 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai neskiriančios Kanados premjerą Justiną Trudeau „dviveidžiu“. Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame, regis, užfiksuota, kaip J.Trudeau su grupe kitų šalių lyderių kalbasi apie JAV prezidentą ir juokiasi.

Kita vertus, JAV lyderis trečiadienio popietę tinkle „Twitter“ neįprastai sau itin teigiamai atsiliepė apie NATO ir Aljanso narių daromą pažangą.

Anksčiau Aljanso prasme abejojęs ir, kai kurių JAV dienraščių šaltinių teigimu, išvesti Ameriką iš šio bloko grasinęs D.Trumpas šįkart paskelbė: „NATO bus turtingesnė ir stipresnė nei bet kada anksčiau.“