Pirmadienio rytas sostinėje Džakartoje buvo saulėtas ir šiek tiek vėjuotas. „Boeing“ lėktuvas buvo visai naujas – jį kompanija pradėjo naudoti rugpjūtį.
Tačiau maždaug 6 val. 30 min. vietos laiku „Lion Air“ oro linijų lėktuvas nėrė į Javos jūrą. Katastrofos neišgyveno nei įgula, nei keleiviai.
Tiksli įvykių virtinė, lėmusi dar vieną aviacijos tragediją Indonezijoje, kol kas nėra aiški. Ją bus galima nustatyti tik iš vandens ištraukus juodąsias dėžes.
Kai kurie ekspertai suka galvas, kaip ši aviakatastrofa galėjo įvykti dienos metu, kai oro sąlygos buvo geros, o lėktuvas – naujas. Aviacijos ekspertai ieško kitų nelaimės priežasčių – mechaninių gedimų arba žmogaus klaidų.
G.Soejatmanas: „Tai neatrodo tarsi įprastas lėktuvo sudužimas dėl prastų oro sąlygų ar dėl to, kad laineris buvo senas. Būtent tai mums kelia nerimą.“
„Tai neatrodo tarsi įprastas lėktuvo sudužimas dėl prastų oro sąlygų ar dėl to, kad laineris buvo senas. Būtent tai mums kelia nerimą“, – teigė Indonezijos aviacijos ekspertas Gerry Soejatmanas.
Netinkamai apmokyti pilotai?
Pasak „The New York Times“, egzistuoja versija, kad pilotai iš jutiklių, pritvirtintų lėktuvo išorėje, gavo netikslius aukščio ar greičio rodmenis. Šie prietaisai – jautraus instrumentų rinkinio, vadinamo pito-statine sistema, dalis.
Manoma, kad šie jutikliai galėjo sugesti ir naktį prieš tragediją, kai lėktuve, skrendančiame iš Balio salos į sostinę Džakartą, kilo techninių problemų. Apskritai jutiklių tikslumą gali paveikti apledėjimas, drėgmė ir vabzdžiai.
Antradienį vakare Indonezijos transporto pareigūnai pripažino kol kas su lainerius oro uoste prižiūrinčia komanda nekalbėję apie lėktuve kilusias problemas, užfiksuotas jam sekmadienį pakilus iš Balio salos.
„Kol kas neapklausėme sekmadienio skrydžio inžinieriaus ar technikų, kadangi mūsų žmogiškieji ištekliai yra labai riboti“, – teigė Ony Soerjo Wibowo, aviacijos saugumo tyrėjas Indonezijos transporto saugumo komitete. Šis komitetas vadovauja tyrimui dėl „Lion Air“ katastrofos.
Pasak ekspertų, taip pat įmanoma, kad lėktuvo modelis „Boeing 737 Max 8“, komerciniais tikslais pradėtas naudoti maždaug prieš pusantrų metų, galėjo turėti trūkumų, kurių nespėta pastebėti.
Savo ruožtu pilotai ir kai kurie aviacijos specialistai tikina negirdėję apie problemas kituose „Boeing 737 Max 8“ orlaiviuose.
Kyla klausimas: ar tai gali būti dar vienas atvejis, kai nelaimę sukėlė nepakankamai aukšti saugumo ir priežiūros standartai Indonezijoje?
„Lion Air“ aviacijos saugumo istorijoje – 15 didelio masto incidentų. Kompanijos saugumo problemos paveikė visą Indonezijos aviacijos industriją, galiausiai Vakaruose šios šalies vežėjai buvo uždrausti.
Avialinijoms „Lion Air“ ir jos konkurentams dirbę pilotai teigė, kad jų ir oro uostuose orlaivius prižiūrinčių komandų apmokymai kartais „nespėja“ pagal naujausių lėktuvų technologijas.
Oro linijoms „Lion Air“ ir jos konkurentams dirbę pilotai teigė, kad jų pačių ir oro uostuose orlaivius prižiūrinčių komandų apmokymai kartais „nespėja“ pagal naujausių lėktuvų technologijas.
Aviacijos ekspertai abejoja, ar pilotai, įskaitant sudužusio lėktuvo kapitoną Bhavye Suneja, buvo tinkamai apmokyti pilotuoti lainerį ekstremaliomis sąlygomis ir dirbti su tokiomis naujausiomis technologijomis, kokias turėjo „Boeing 737 Max 8“.
Pasak įmonės, „737 Max“ šeimos lėktuvai yra greičiausiai istorijoje parduodami „Boeing“ orlaiviai – jų visame pasaulyje parduota beveik 4 700.
Indonezijos transporto pareigūnai teigė įsakę įvykdyti visų „Max 8“ lėktuvų, kuriuos naudoja vietos vežėjai, patikrinimus.
Dėmesys pito vamzdžiams
Antradienį Indonezijos aviacijos saugumo tyrėjas O.Soerjo Wibowo teigė, kad svarbiausias prioritetas – rasti juodąsias dėžes, kurios galėtų suteikti itin svarbios informacijos apie tai, kas vyko paskutinėmis skrydžio minutėmis.
Lėktuvas nukrito praėjus keliolikai minučių po pakilimo Džakartoje, iš kurios jis turėjo skristi į nedidelį miestą Sumatros saloje. Prieš orlaiviui pradedant kristi, įgula prašė leidimo sugrįžti į oro uostą.
31 metų amžiaus Indijos piliečio B.Sunejos, „Lion Air“ dirbusio septynerius metus, pilotuojamas lėktuvas maždaug po 13 minučių įsirėžė į Javos jūrą.
Panašu, kad chaotiškas skrydis atspindi problemas, kurias lėktuvas patyrė sekmadienį skrisdamas iš Balio. Aviacijos ekspertai siūlo atkreipti dėmesį į pito-statinę sistemą.
Manoma, kad sistemos gedimas prisidėjo prie „Air France“ lėktuvo dingimo Atlanto vandenyne 2009 metais. Šių metų liepą „Malaysia Airlines“ lėktuvas, pakilęs iš Brisbano iš Australijoje, buvo priverstas grįžti, nes dėl uždengtų trijų pito vamzdžių, kurie skrydžio metu turėtų būti atidengti, pilotai gavo netikslius greičio rodmenis.
„Lion Air“ prezidentas ir direktorius Edwardas Siraitas pirmadienį patvirtino, kad sekmadienį lėktuve buvo kilę tam tikrų techninių problemų, tačiau jų tiksliai neįvardijo.
„Tokios problemos nėra neįprastos. Mes visada jas išsprendžiame pagal procedūras, ypač jei jos (problemos – red.) susijusios su lėktuvo saugumu“, – antradienį teigė „Lion Air“ atstovas spaudai Danangas Mandala Prihantoro.
Aviacijos analitikų teigimu, jei lėktuve kilo problemų dėl neteisingų greičio ar aukščio rodmenų, ką, panašu, rodo priežiūros veiksmų žurnalas, tokioje situacijoje būtų buvę įprasta sugrįžti į oro uostą, iš kurio orlaivis pakilo. Būtent taip liepą pasielgė „Malaysia Airlines“ pilotai.
Tačiau „Lion Air“ sekmadienį tęsė kelionę.
„Spėju, kad „Lion Air“ padarė viską, ką turėjo, jog prieš pirmadienio skrydį tinkamai paruoštų lėktuvą. Jei to nepadarė, tai – nepriimtinas neorganizuotumas“, – teigė Indonezijos aviacijos analitikas Alvinas Lie.
Prastos darbo sąlygos
„Lion Air“ operacijas Indonezijoje, sudarytoje iš daugiau nei 13 tūkst. salų, pradėjo 2000 metais.
Desperatiškai ieškodami alternatyvų nuolatinių mirtinų katastrofų lydimiems keltams, indoneziečiai pavertė „Lion Air“ viena greičiausiai augančių oro linijų pasaulyje.
2017 metais „Lion Air Group“, kuriai priklauso tokie vežėjai kaip „Batik Air“, „Wings Air“ ir „Malindo Air“, kontroliavo 51 proc. vidaus aviacijos rinkos.
Siekdama patenkinti augančią paklausą, kompanija įsigijo naujų lėktuvų, pasirašė sutartis su „Airbus“ ir „Boeing“.
Vis dėlto sparčiai auganti kompanija turėjo didelių saugumo problemų.
2004 metais, kai „Lion Air“ priklausantis lėktuvas nepataikė ant nusileidimo tako Surakartos mieste, žuvo 25 žmonės. 2013 metais naujokas pilotas, leisdamasis Balyje, naują „Boeing 73“ „įvairavo“ į jūrą. Šio incidento metu niekas nežuvo.
Pastaraisiais metais „Lion Air“ laineriai susidūrė su kitais toms pačioms oro linijoms priklausančiais lėktuvais, kartą kliudė karvę, pilotai buvo pagauti vartojantys narkotikus.
Vis dėlto aviacijos ekspertai sako, kad pastaraisiais metais „Lion Air“ pagerino saugumą. Šį birželį Europos Sąjunga (ES) po daugiau nei dešimtmečio iš juodojo sąrašo išbraukė Indonezijos vežėjus. JAV draudimą atšaukė 2016 metais.
Pasak vieno ilgus metus „Lion Air“ dirbančio piloto, nors kompanijos vadovybė tikino, kad saugumas jiems – prioritetas, buvo jaučiamas didelis spaudimas. Esą darbo valandos buvo labai ilgos – šiose oro linijose pilotams tekdavo dirbti iki 22 valandų iš eilės.
Besiplečianti „Lion Air Group“ įgavo reikšmingos politinės įtakos. Vienas iš kompanijos įkūrėjų Rusdi Kirana yra partijos, rėmusios Indonezijos prezidentą Joko Widodo, vicepirmininkas.
Buvę ir esami „Lion Air“ pilotai skundėsi dėl darbo sutarčių, pagal kurias jie dirba kaip laikini darbuotojai, o po daugelio metų palikę kompaniją yra verčiami sumokėti didžiules baudas.
Prieš dvejus metus 18 „Lion Air“ pilotų buvo atleisti po to, kai bandė suorganizuoti streiką ir įkurti profsąjungą. Po atleidimo pilotai padavė „Lion Air“ į teismą dėl išeitinių išmokų.
Šiuo metu devyni iš šių pilotų yra kalėjime – jie kaltinami sufalsifikavę dokumentus tam, kad pažeistų darbo sutartis.
„Mano nuomone, priežiūra yra prasta, – teigė vienas iš 18 atleistų pilotų Hasanas Basri. – Spaudimą dėl prastų darbo sąlygų jautė ne tik įgula, bet ir technikai.“
