Liudytoja JAV Kongrese: respublikonai patikėjo Rusijos išgalvota „fikcija“ apie Ukrainą

Buvusi aukšto rango Baltųjų rūmų ekspertė Rusijos klausimais ketvirtadienį, duodama parodymus Kongresui, pareiškė, kad prezidentą Donaldą Trumpą apkaltos proceso metu ginantys respublikonai patikėjo viena sąmokslo teorija apie Ukrainą, esą sukurta Rusijos.
Fiona Hill
Fiona Hill / „Scanpix“/AP nuotr.

Buvusi Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnė Fiona Hill per penktą dieną vykstančius Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto apkaltos tyrimo viešus posėdžius tvirtino, jog dalies respublikonų ir paties D.Trumpo priimta teorija, kad į 2016 metų JAV prezidento rinkimus kišosi ne Rusija, o Ukraina, yra „fikcija“, išgalvota Maskvos siekiant sukelti sumaištį Amerikos politikoje.

Remdamasis šia nepagrįsta teorija D.Trumpas galimai neteisėtai bandė spausti Kijevą pradėti tyrimus dėl jo oponentų demokratų.

D.Trumpas liepos 25-ąją bendraudamas telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu paprašė jo pradėti tyrimą dėl buvusio JAV viceprezidento demokrato Joe Bideno – galimo savo varžovo per 2020-ųjų Jungtinių Valstijų vadovo rinkimus – ir dėl kišimosi į 2016-ųjų balsavimą istorijos.

Demokratai, siekiantys D.Trumpo apkaltos, teigia, kad jis įšaldė Ukrainai skirtą paramą ir delsė surengti aukšto lygio susitikimą su V.Zelenskiu, kad išgautų iš Kijevo pažadą pradėti tuos tyrimus.

„Fikcinis naratyvas“

Tačiau F.Hill teigė, kad D.Trumpas patikėjo Maskvos sugalvota sąmokslo teorija apie Ukrainą; ja esą tikėjo ir JAV prezidento asmeninis advokatas Rudy Giuliani.

„Tai yra fikcinis naratyvas, kurį sukūrė ir skleidė pačios rusų saugumo tarnybos“, – pažymėjo F.Hill, duodama parodymus.

„Ši fikcija žalinga, net jei pasitelkiama vien tik vidaus politikos tikslams“, – pridūrė ji.

F.Hill pasakojo, kad ji ir kiti JAV užsienio politikos pareigūnai labai stengėsi įtikinti D.Trumpą nebetikėti teorija, kad prieš trejus metus į Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus kišosi Ukraina, o ne Maskva.

Remiantis šia neteisinga teorija, amerikiečių prezidento oponentai demokratai dar buvo paslėpę slaptą kompiuterinį serverį, kurį Ukrainoje valdo kibernetinio saugumo įmonė „Crowdstrike“, ir kad jame saugomi duomenys esą įrodytų šią teoriją.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Donaldas Trumpas

Prieš Kongresą stoję liudytojai sakė, kad ji buvo apsėdusi D.Trumpą.

Liepos 25 dieną per pokalbį telefonu su V.Zelenskiu Baltųjų rūmų šeimininkas paprašė jo „paslaugos“, sakydamas: „Norėčiau, kad išsiaiškintumėte, kas nutiko kalbant apie visą šią situaciją Ukrainoje“. Per tą pokalbį jis paminėjo ir „Crowdstrike“.

„Kalbama, kad Ukraina turi šį serverį“, – sakė D.Trumpas.

Respublikonai sako, jog ši istorija pagrindė D.Trumpo reikalavimą, kad Kijevas imtųsi tyrimo.

„Prezidentas Trumpas turėjo rimtą priežastį būti atsargus dėl Ukrainos kišimosi į rinkimus prieš jo kampaniją ir plačiai paplitusios korupcijos toje šalyje“, – per ketvirtadienio posėdį kalbėjo aukščiausio rango respublikonas Žvalgybos komitete Devinas Nunesas.

Tuo metu F.Hill pabrėžė, kad minėta teorija nebuvo pagrįsta, o D.Trumpas klausė R.Giuliani, o ne vyriausybės ekspertų Rusijos ir Ukrainos klausimais.

Ji prisiminė, kad Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas tuo metu sakė, jog R.Giuliani „buvo rankinė granata, turėjusi visus susprogdinti“.

J.Boltonas esą turėjo galvoje tai, kad D.Trumpo advokatas „stūmė klausimus ir idėjas, kurios grįžtų mus persekioti. Ir štai kur šiandien esame“, teigė F.Hill.

Nepalankus liudijimas

F.Hill savo parodymus davė kitą dieną po to, kai JAV ambasadorius prie Europos Sąjungos trečiadienį paliudijo per apkaltos proceso posėdį Kongrese, kad vykdė D.Trumpo nurodymus spausti Kijevą suteikti paslaugą už paslaugą (quid pro quo).

Diplomatas Gordonas Sondlandas patvirtino, kad Baltieji rūmai iš tiesų buvo nustatę minėtus tyrimus kaip išankstinę sąlygą, kad įvyktų D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikimas.

Jis taip pat sakė, kad D.Trumpas liepė jam ir kitiems diplomatams vadovautis R.Giuliani nurodymais dėl politikos Ukrainos atžvilgiu.

G.Sondlando teigimu, R.Giuliani reikalavimai, kad Ukraina pradėtų prieš JAV demokratus nukreiptus tyrimus „buvo quid pro quo, kad prezidentui Zelenskiui būtų surengtas vizitas Baltuosiuose Rūmuose“.

Jis taip pat teigė padaręs išvadą, kad liepos 18-ąją priimtas sprendimas įšaldyti 391 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai buvo spaudimas Kijevui pradėti minėtus tyrimus.

F.Hill dalyvavo paskutinę dieną vykstančiuose suplanuotuose apkaltos tyrimo posėdžiuose Žvalgybos komitete.

Komiteto atstovai nekomentuoja, ar bus kviečiama daugiau liudytojų, ir netrukus Atstovų Rūmų tyrimas turėtų priartėti prie pabaigos.

Po to surinkta medžiaga turėtų būti perduota Atstovų Rūmų teismų komitetui, kad šis suformuluotų apkaltos straipsnius.

Teismų komitetas gali nuspręsti surengti daugiau posėdžių ir siekti, kad parodymus duotų pats D.Trumpas ar jo atstovai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis