Į šį politiko sprendimą griežtai sureagavo opozicijoje esantys socialdemokratai, bet valdžioje esantys krikščionys demokratai atrėmė, esą kuomet socialdemokratas Gerhardas Schroederis 2005-aisiais pradėjo dirbti rusų koncernui „Gazprom“, jo bendrapartiečiai problemų kaip ir nematė.
O štai Tarptautinei futbolo federacijai FIFA tenka plūktis dėl dienraščio „The Sunday Times“ vienam parlamento komitetų perduotos informacijos apie kai kurias 2018-ųjų ir 2022-ųjų pasaulio čempionatų šeimininkų išrinkimo procedūrines plonybes.
Pasak gandų, Europos futbolo šefas Mishelis Platini buvo viliojamas ne bet kuo, o Pablo Pikasso paveikslu. Štai toks nuožmus futbolo lobizmas su estetikos fragmentais.
Nors čempionatų šeimininkės Rusija bei Kataras atkakliai neigia pažeidę taisykles, viešojoje erdvėje lygiai taip pat atkakliai sklinda spėliojimai, kad balsai perkami vis dėlto buvo. Įdomu tai, kad, pasak britų dienraščio, informacija apie tai slepiama į 2018-ųjų futbolo čempionato šeimininkes taip pat pretendavusios Jungtinės Karalystės komiteto „Anglija-2018“ seife. Esą britai šią informaciją gavo iš specialiosios tarnybos MI-6, kurią pasamdė šnipinėti konkurentus.
Jei prielaidos teisingos, Kataras per investicijas į jo kompaniją prisiviliojo Tailando atstovą FIFA Voravi Makudi, taip pat susitarė su Kipro rinkėju Mariosu Lefkaritisu, nupirkę iš jo žemės sklypų už 27 milijonus eurų. Belgas Michelis D'Hoogas pripažino gavęs iš rusų sporto funkcionieriaus Viačeslavo Koloskovo dovanų paveikslą, bet dievagojosi, jog šis esąs bjaurus ir dar nupaišytas ant kartono gabalo. Užtat, pasak gandų, Europos futbolo šefas Mishelis Platini buvo viliojamas ne bet kuo, o Pablo Pikasso paveikslu. Štai toks nuožmus futbolo lobizmas su estetikos fragmentais.
Prieštaringasis lobizmas
Lobistai – irgi vienas šiuolaikinio pasaulio veidų, pasak „The Wall Street Journal“, didžiosios rusų kompanijos, tokios kaip „Novatek“ ar „Gazprombank“, per tris mėnesius iki rugsėjo išleido 280 tūkstančių dolerių Vašingtono lobistų kontoroms. Tikslas – mėginti pristabdyti papildomas sankcijas Maskvai dėl šios veiksmų Ukrainoje numatančio įstatymo projekto Senate svarstymą. Vien Briuselyje dirba apie 15 tūkstančių lobistų. Tokią galybę privalu suvaldyti, tad ne tik vokiečiai, bet ir ponas Davidas Cameronas Didžiojoje Britanijoje baudžiasi sudaryti lobistų rejestrą, į kurį bus įtraukti ne tik lobistai, bet ir jų užsakovai.
Pirmadienį – apie prieštaringą lobizmo gėrį. Pirma pusė – dienraščio „ The New York Times“ straipsnis „Užsienio valstybės perka įtaką analitiniuose centruose“; ir antroji – publikacija „Lordų verslas“ iš savaitraščio „The Wall Street Journal“.
Pirma pusė – „The New York Times“ straipsnis „Užsienio valstybės perka įtaką analitiniuose centruose“.
Daugiau kaip tuzinas Vašingtone veikiančių analitinių centrų pastaraisiais metais gaudavo dešimtis milijonų dolerių iš užsienio vyriausybių, kad skatintų valdininkus vykdyti joms palankią politiką.
Praėjusiais metais Norvegija pasirašė 5 milijonų dolerių vertės susitarimą, pagal kurį Oslo partneriai Vašingtone skatins Baltųjų rūmų, Finansų ministerijos bei Kongreso aukščiausius pareigūnus padvigubinti išlaidas vienai iš Jungtinių Valstijų užsienio pagalbos programų. Pinigų gavėja šįkart buvo ne lobistų kontora, bet analitinė organizacija „Globalios plėtros tyrimų centras“. Tai viena daugelio organizacijų, iš kurių įstatymų leidėjai, vyriausybės tarnautojai ir žiniasklaida tikisi nepriklausomos analizės. Pasirodo, daugiau kaip tuzinas Vašingtone veikiančių analitinių centrų pastaraisiais metais gaudavo dešimtis milijonų dolerių iš užsienio vyriausybių, kad skatintų valdininkus vykdyti joms palankią politiką.
Pinigai vis labiau verčia analitinius centrus raumeninga užsienio vyriausybių lobizmo ranka. Centrai neatskleidžia su užsienio partneriais sudarytų susitarimų sąlygų, jie nėra užsiregistravę ir kaip šalių aukotojų atstovai. Teisininko Josepho Sendlerio vertinimu, tai akivaizdus Vašingtono įtakos pirkimo faktas.
Panašiais susitarimais susaistyti įtakingiausi Vašingtono analitiniai centrai, tokie kaip Brookingo institutas, Strateginių ir tarptautinių studijų centras bei Atlanto taryba. Didžioji dalis pinigų atkeliauja iš Jungtinų Arabų Emyratų (JAE), Kataro bei Norvegijos. Jų įteikimo formos įvairios. Vieni didžiausių Strateginių ir tarptautinių studijų centro rėmėjai Jungtiniai Arabų Emyratai tyliai paaukojo daugiau kaip milijoną dolerių naujo centro netoli Baltųjų rūmų statybai. Kataras pernai įsipareigojo 14,8 milijono dolerių paremti Brookingo instituto projektą, skirtą Amerikos bei Islamo pasaulio santykiams.
Kataras ir JAE savo teritorijose turi dideles Amerikos karines bazes ir varžosi dėl įtakos visuomenės nuomonei Vakaruose. Norvegija per paskutinius 4 metus analitiniams centrams sumokėjo ne mažiau kaip 24 milijonus dolerių. Už šiuos pinigus centrai turėjo pagrįsti naftos gręžinių skaičiaus didinimą Arktyje bei stumti Norvegijos poziciją klimato kaitos klausimais. „Globalios plėtros tyrimų centro“ mokslininkai 2013-ųjų kovą paskelbtame pranešime ragina prezidento Baracko Obamos administraciją stiprinti savo karinį buvimą užpoliarėje, kad būtų užtikrintas energijos išteklių žvalgybos saugumas ir regione padidėtų krovininių laivų srautas. Šie tikslai atitinka Norvegijos interesus. Kai kurių teisininkų vertinimu, tokiu būdu „Globalios plėtros tyrimų centras“ bei kai kurios kitos norvegų pinigais paremtos mokslinės organizacijos galėjo atlikti veiksmus, kurie kvalifikuotini kaip Norvegijos užsienio agentų veikla.
Kai kurie mokslininkai net sako patirią spaudimą, kad skelbtų tyrimus finansavusioms vyriausybėms palankias išvadas. Kaip pripažino Brookingo instituto Dohos centro moksliniu darbuotoju pakviestas Salimas Alis, priėmimo į darbą pokalbyje jam buvo pasakyta, kad savo tyrimuose jis negali užimti kritiškos pozicijos Kataro vyriausybės atžvilgiu. Analitinių centrų vadovai energingai prisiekinėja, kad pinigai niekada negrėsė jų atliekamų tyrimų sąžiningumui, o atvejai, kai jų tyrėjų požiūriai sutampa su pinigų aukotojų pozicija, – grynas sutapimas.
Amerikos analitinių centrų priklausomybę nuo užsienio finansavimo iš dalies paaiškina aštrėjanti konkurencija: pastaraisiais metais centrų pagausėjo, o Jungtinių Valstijų skiriamų grantų, atvirkščiai, sumažėjo. Užsienio finansavimo mastą nustatyti sunku, vis dėlto institucijų paskelbta informacija bei Amerikos vyriausybės dokumentai leidžia teigti, jog nuo 2011-ųjų ne mažiau kaip 64 užsienio vyriausybės bei kitos struktūros aukojo vienai iš 28 Jungtinių Valstijų mokslinių organizacijų. Tikėtina, jog per pastaruosius 4 metus aukos siekė mažiausiai 92 milijonus dolerių.
Antra pusė, publikacija „Lordų verslas“ iš „The Wall Street Journal“.
Baronas Michaelas Howardas iš Lympno įpratęs būti keliuose vaidmenyse. Praėjusiais metais jis dalyvavo strateginių sprendimų paieškai skirtame forume Abu Dabyje, po to savaitę plaukiodamas kruiziniame laive konsultavo kalnakasybos, energetikos, finansų bei atliekų perdirbimo klausimais. Vėliau skrido į Somalio naftos kompaniją „Soma Oil & Gas“, kurios valdybai vadovauja. Kaip įstatymų leidėjas 28 dienas praleido Lordų rūmuose.
Verslininko bei politiko vaidmenų derinimas nėra kažkas ypatingo, daugelis britų parlamento Lordų rūmų atstovų bendradarbiauja su lobistinėms organizacijomis.
Lordo M.Hovardo verslininko bei politiko vaidmenys neretai susikerta. Tarkime, kai „Soma Oil & Gas“ sunerimo, kad planas pasitelkti ginkluotą jos verslovių apsaugą Somalio teritoriniuose vandenyse gali pažeisti Somaliui taikomą tarptautinį ginklų embargą, vykdomasis kompanijos direktorius Bobas Sheppardas pasitelkęs lordo pavardę parašė verslo klausimus kuruojančiam britų vyriausybės ministrui. Ir gavo atsakymą, kuriame nurodoma, kad nepaisant tarptautinių sankcijų apsauga gali būti ginkluota.
Verslininko bei politiko vaidmenų derinimas nėra kažkas ypatingo, daugelis britų parlamento Lordų rūmų atstovų bendradarbiauja su lobistinėms organizacijomis. Šių metų rugpjūčio pradžios duomenimis, valstybės politikos klausimais įvairioms verslo struktūroms patarė 68 lordai, 113 lordų gavo pinigus iš finansines paslaugas teikiančių kompanijų, 26-iems mokėjo naudingų iškasenų perdirbimo bendrovės, 20 lordų dirbo užsienio vyriausybėms.
786 Lordų rūmų nariai negauna algos, tik 300 svarų sterlingų per dieną už dalyvavimą posėdžiuose. Jie gali turėti kitą darbą, ką daugelis ir daro. Lordų misija – teikti ekspertinį vertinimą, jų elgesį reguliuoja Kodeksas, kuris draudžia naudoti parlamentinę įtaką siekiant asmeninės naudos ar pelno. Lordams draudžiama būti kitų organizacijų apmokamais lobistais, taip pat užsiimti šia veikla bet kuriuose Lordų rūmų organizuojamuose renginiuose, įskaitant ir dalyvavimą debatuose. Konsultuoti valstybės politikos klausimais galima, taip pat leidžiama dirbti lobistų grupėse, tačiau lordai negali asmeniškai teikti lobistinių bei konsultacinių paslaugų.
Lordų rūmai yra susidūrę su lobistinių paslaugų teikimo už pinigus problema. 2009-aisiais „Sunday Times“ pranešė, jog 4 lordai sutiko samdytis ir daryti įtaką įstatymdavystės procesui darbdaviais apsimetusiems reporteriams. Tada dviejų iš jų narystė buvo sustabdyta ir paskirtas naujas komisaras etikos klausimais. 2011-aisiais jis nubaudė Blekantro lordą Davidą Macleaną kuris pasirašė darbo sutartį su lobistų kontora iš Kaimanų salų už 12 tūkstančių svarų sterlingų per mėnesį. Blekantro lordui teko atsiprašyti Lordų rūmų.
O štai „Facebooko“ Europos padalinio vadovas lordas Richardas Allanas iš Hellamo Lordų rūmuose 2013-aisiais vykusiuose debatuose dėl žodžio laisvės internete pripažino, jog dirba šiam interneto socialiniam tinklui, vis dėlto leido sau pasisakyti prieš siūlymą įpareigoti tokias kompanijas kaip „Facebook“ iš anksto pranešti apie galimą šmeižtą. Veikiausiai taip pat ir lordo R. Allano pastangų dėka siūlymas nepraėjo. Aiškindamas savo elgesį, lordas pareiškė, kad neužsiėmė lobizmu, bet detalesnių paaiškinimų nepateikė.
Baronas M. Howardas Somalio kompanijoje pradėjo dirbti pakviestas Londono investuotojo bei konservatorių partijos rėmėjo Basilo Shiblaqo, pasak kurio, jis lordą samdė dėl aukštos jo pozicijos ankstesnėse britų vyriausybėse. Būtent aukštas barono statusas padėjo įtikinti Somalio vyriausybę sudaryti sandėrį su „Soma Oil & Gas“, nors jį kritikavo JT pareigūnai.
Visą laidos „Dvi pusės“ įrašą klausykite čia
