Tokią išvadą jie padarė praėjus 30 mėnesių po to, kai, nutraukus šiam vyrui taikytą tradicinį gydymą, jo organizme nebuvo rasta infekcijos pėdsakų.
Vadinamasis „Londono pacientas“ – Venesueloje gimęs vėžiu sergantis vyras – pernai prikaustė žiniasklaidos dėmesį, kai Kembridžo universiteto tyrėjai pranešė, kad jo kraujyje per 18 mėnesių nebuvo rasta jokių AIDS sukeliančio viruso pėdsakų.
Ravindra Gupta, žurnale „The Lancet HIV“ publikuoto tyrimo pagrindinis autorius, pareiškė, kad nauji rezultatai yra „net nuostabesni“ ir kad jie veikiausiai rodo, jog pacientas pagijo.
„Atlikome tyrimus daugelyje vietų, kur mėgsta slėptis ŽIV – visi [rezultatai] buvo gana neigiami kalbant apie aktyvų virusą“, – naujienų agentūrai AFP sakė R.Gupta.
Pacientui, kuris šią savaitę atskleidė savo tapatybę ir prisistatė 40 metų Adamu Castillejo, ŽIV buvo diagnozuotas 2003 metais. Nuo 2012-ųjų jis vartojo vaistus, padėjusius kontroliuoti ligą.
Vėliau tais metais jam buvo diagnozuota pažengusios stadijos Hodgkino limfoma – mirtinas vėžys.
Siekiant išgydyti kraujo vėžį 2016 metais, A.Castillejo buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija. Tuomet jis gavo iš donorų kamieninių ląstelių, turinčias mažiau nei 1 proc. europiečių būdingą genetinę mutaciją, neleidžiančią organizmui užsikrėsti ŽIV.
Jis tapo vos antruoju nuo ŽIV pagijusiu asmeniu po amerikiečio Timothy Browno, žinomo kaip „Berlyno pacientas“. Pastarasis pasveiko 2011 metais, jam atlikus panašią procedūrą.
Pasak R.Guptos, tyrimų metu buvo aptikta ŽIV „fosilijų“ – nebegalinčio daugintis viruso fragmentų, kurie nekenkia žmogui.
„Mes to ir tikėjomės“, – pažymėjo specialistas.
„Gana sunku įsivaizduoti, kad visi milijardus ląstelių užkrėtusio viruso pėdsakai būtų pašalinti iš organizmo“, – pridūrė jis.
Etinė dilema
Vis tik tyrėjai įspėjo, kad toks proveržis nėra tolygus visiems tinkančiam vaistui nuo žmogaus imunodeficito viruso, kasmet pasiglemžiančio beveik milijoną gyvybių.
Anot R.Guptos, toks gydymas A.Castillejo buvo „vienintelė išeitis“, nes be medicininės intervencijos kraujo vėžys jį tikriausiai būtų pražudęs.
Kembridžo gydytojas atskleidė, kad yra „keletas kitų“ pacientų, kuriems buvo taikytas panašus gydymas, tačiau jų remisijos stadija nėra tokia pažengusi kaip „Londono paciento“.
„Jų [remisija] tikriausiai taps labiau pažengusi, bet tam prireiks laiko“, – sakė jis.
Tyrėjai šiuo metu svarsto, ar ateityje vertėtų atlikti kamieninių ląstelių persodinimą pacientams, kenčiantiems nuo vaistams atsparių ŽIV formų. R.Guptos teigimu, šis klausimas turi būti nuodugniai išanalizuotas etikos požiūriu.
„Turėtumėte pasverti tai, kad atlikus kamieninių ląstelių transplantaciją mirtingumo pavojus siektų 10 proc., kurio nebūtų, jei nieko nedarytume“, – paaiškino gydytojas.
Komentuodama „The Lancet HIV“ tyrimą, Melburno universiteto užkrečiamųjų ligų ekspertė Sharon Lewin pabrėžė, kad išvados gali paguosti pacientus. Tačiau ji patarė neskubėti.
„Atsižvelgiant į daugybę tyrimams paimtų ląstelių ir nepažeisto viruso nebuvimą, ar tikrai Londono pacientas yra išgydytas?“ – klausė mokslininkė.
„Deja, galų gale tai parodys tik laikas“, – reziumavo ji.
