Karštis trečiadienį nuslūgo, tačiau paliko miestui kaip niekad opų klausimą, kaip jam ir kitiems Europos miestams reikės susidoroti su vis dažniau pasitaikančiais tokiais ekstremaliais reiškiniais.
Londono ekonomikos mokyklos tyrimų centro LSE Cities vykdomasis direktorius Philippas Rode'as pastebėjo, kad prieš karščio bangą išsakyta kritika, esą meteorologų, žiniasklaidos, miestų planuotojų ir klimato ekspertų įspėjimai pernelyg „isteriški“, antradienį pasirodė esanti klaidinga.
„Ši idėja buvo visiškai paneigta, nes klimato kaitos poveikis yra tikrai dramatiškas, – sakė P.Rode'as. – Gaisrai tapo savotišku susiklosčiusios padėties simboliu – ne tik nepasiruošimo, bet ir nuvertinimo įspėjimų, skambėjusių dar prieš kelis dešimtmečius – kad taip nutiks.“
Karščio banga sukėlė didžiulius miškų gaisrus Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje, kai kuriose Anglijos dalyse antradienį temperatūra pasiekė rekordinius 40 laipsnių pagal Celsijų, o Paryžiuje ši riba buvo pasiekta tik trečią kartą per visą orų stebėjimo istoriją.
