Borisas Berezovskis kaltina Romaną Abramovičių, kad šis jį privertė parduoti 50 proc. naftos kompanijos „Sibneft“ akcijų sumažinta kaina. Už jas B.Berezovskis gavo 1,3 mlrd. dolerių, o po kelerių metų, 2005-aisiais, „Sibneft“ akcijas „Gazprom“ nusipirko jau už 13,1 mlrd. dolerių.
B.Berezovskis, 2003 metais gavęs politinio pabėgėlio statusą Didžiojoje Britanijoje, ieškinio pareiškime tvirtina, kad derybose dėl „Sibneft“ akcijų R.Abramovičius naudojo argumentus, jog jas gali „eksproprijuoti“ valstybės institucijos.
Be to, B.Berezovskis pareiškė, kad akcijų pardavimas buvo sąlyga, jog bus paleistas suimtas jo kompanionas, buvęs aviacijos kompanijos „Aeroflot“ pirmasis generalinio direktoriaus pavaduotojas Nikolajus Gluškovas.
Jis taip pat kaltina R.Abramovičių, kad šis 2003 metų rudenį pardavė 25 proc. savo turėtų kompanijos „Russkij Aliuminij“ akcijų Olegui Deripaskai, nesuderinęs su savo partneriais – B.Berezovskiu ir Badriu Patarkacišviliu.
Savo pretenzijas R.Abramovičiui B.Berezovskis įvertino 3,2 mlrd. svarų sterlingų .
R.Abramovičiaus teisininkai ne kartą ragino nutraukti šią bylą. Advokatas Andrew Popplewellas (Endrius Popluelas) pareiškė, kad ieškovas mėgina teismą panaudoti politiniams tikslams, skelbdamas pareiškimus „prieš draugišką Didžiajai Britanijai užsienio valstybę“.
Pirmadienį prasidėjusiame teismo posėdyje B.Berezovskio advokatas Laurence Rabinowitzas pateikė beveik tuos pačius argumentus, kurie formuluojami ieškinyje. Pasak jo, abu verslininkai buvo draugai, kol B.Berezovskis pateko į nemalonę, tada R.Abramovičius jį „išdavė“.
Įtikinėdamas parduoti „Sibneft“ akcijas žemesne nei rinkos kaina, R.Abramovičius jį stengėsi įbauginti, sako B.Berezovskio advokatas.
Manoma, kad teismo procesas užtruks ilgiau nei du mėnesius.
