Skaičiuojama, kad šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvena apie 3,3 mln. ES piliečių, kurių likimas nėra aiškus, kai šalis oficialiai pasitrauks iš ES.
Tačiau šis sprendimas dar nereiškia, kad taip ir bus.
Lordų rūmuose 358 balsavo už Leiboristų pataisą „Brexit“ akte, kad šie ES piliečiai ir toliau laisvai galėtų gyventi Britanijoje. Prieš pasisakė 256.
Lordų rūmuose priimta pataisa reikalauja, kad vyriausybė pristatytų pasiūlymus, kaip bus užtikrinta, jog ES piliečiai Jungtinėje Karalystėje vienašališkai išlaikytų savo teises po to, kai Jungtinė Karalystė išstotų iš 27-ių valstybių bloko 2019 m.
Tačiau šis sprendimas dar nereiškia, kad taip ir bus. „Brexit“ teisės aktas dabar bus grąžinamas į Bendruomenių rūmus, kurių nariai gali panaikinti Lordų rūmų sprendimą.
Visgi dėl tokio balsavimo Lordų rūmuose tikriausiai bus atidėtas įstatymo, kuris įgaliotų premjerę Th.May pradėti „Brexit“ procesą, priėmimas.
Dalis konservatorių, tarp kurių – ir buvęs ministras Douglasas Hoggas, išsakė bendrą poziciją su Leiboristais, Liberaldemokratais ir kitais politikais, reikalaudami formalaus daugiau nei 3 milijonų Britanijoje esančių europiečių teisių užtikrinimo.
Vienas iš Lordų rūmų narių George'as Bridgesas, „Brexit“ ministras, paragino leiboristus atšaukti siūlomus pakeitimus prieš balsavimą, motyvuodamas tuo, kad Vyriausybė siekia „teisingumo“.
„Jei vyriausybė suteikia vienašališką garantiją ES piliečiams, gyvenantiems čia, kas atsitiks Britanijos gyventojams, esantiems žemyne“, – svarstė jis.
Jis pridūrė, kad vyriausybė yra užtikrinta dėl greito sutarimo su kitomis ES šalimis dėl abipusio piliečių teisių užtikrinimo, kai tik derybos dėl „Brexit“ prasidės.
