EK trečiadienį pateikė siūlymą steigti 750 mlrd. Europos atsigavimo fondą. Jame 500 mlrd. eurų būtų subsidijos, o 250 mlrd. eurų – paskolos. Lietuvai siūloma 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų.
Planui, tiesa, dar turi pritarti visų 27 ES narių lyderiai ir šalių parlamentai. Bet sėkmės atveju reikėtų kalbėti apie pirmą kartą, kai Bendrija skolinasi bendrai – būtent bloko vardu.
U.von der Leyen tikina, kad priemonės, kurių imamasi, vienkartinės, nes situacija irgi nėra dažna – juk tikrai retai kyla pandemijos, kurias stabdant kone visiškai sustabdoma visos Europos ekonominė veikla.
Vis dėlto jau ne vienas apžvalgininkas, kaip pastebi „The New York Times“, mano, kad ES, patvirtinusi būtent tokį fondą, žengtų svarbų žingsnį bendro ir didelio Bendrijos biudžeto link. Be to, toks biudžetas būtų surenkamas bendrais mokesčiais.
Netrūksta dviprasmybių
Vien dėl šių priežasčių artimiausios derybų savaitės jau tapo istorine akimirka ES projektui. Jei U.von der Leyen planas, kurį iš esmės inicijavo bloko narės Vokietija ir Prancūzija, bus patvirtintas, kalbos apie Briuselį kaip šįkart jau tikrąjį ES galios centrą tik stiprės.
Tačiau stiprės tikriausiai ir kritikų balsai. Plano kritikai – Austrijos, Danijos, Nyderlandų ir Švedijos lyderiai – iš esmės sako, kad U.von der Leyen gali kalbėti ką nori. Ko negali, tai naudoti jų mokesčių mokėtojų pinigų.
Galbūt dėl to U.von der Leyen pasirodymas apytuščiame Europos Parlamente ir jos spaudos konferencija ir buvo labiausiai skirtas vadinamajam „Taupiajam ketvertui“. Tiesa, dviprasmybių neišvengta.
Jei U.von der Leyen planas, kurį iš esmės inicijavo bloko narės Vokietija ir Prancūzija, bus patvirtintas, kalbos apie Briuselį, kaip šįkart jau tikrąjį ES galios centrą, tik stiprės.
Pavyzdžiui, EK pirmininkė, kuri nori ir greito sutarimo dėl 1,1 trln. eurų dydžio septynmečio ES biudžeto, tikino, kad dramatiška situacija reikalauja neeilinio atsako. Bet čia pat pridūrė, kad Bendrija nekeičia šalių narių įnašų į biudžetą tvarkymo politikos.
U.von der Leyen savąjį planą „Next Generation EU“ vadina revoliuciniu, bet tikina, kad apie naują realybę kalbėti negalima. Komisija siūlo pagalbą verslams ir pramonei, pavyzdžiui, aviacijos sektoriui, bet taip pat – naują mokestį stambioms bendrovėms.
Planas pristatomas kaip optimalus – 500 mlrd. eurų subsidijoms, 250 mlrd. eurų paskoloms. Tačiau čia pat pripažįstama, kad šios proporcijos ir fondo dydis apskritai gali keistis.
Įsiskolinimus garantuotų visa ES – iš biudžeto, kurį sudaro šalių narių įmokos, arba iš naujų bendrų mokesčių šalims. Skola būtų grąžinta 2027–2058 metais. Bet U.von der Leyen plane pabrėžiama, kad tai ne skolų mutualizacija.
„Tai visiškai nauja koncepcija ir naujas žingsnis į priekį. Krizė tokia milžiniška, kad turime imtis neįprastų priemonių“, – vienu metu EP pareiškė U.von der Leyen.
Bet vėliau jau paaiškino: „Šis planas leis ES šalims narėms prie kito biudžeto prisidėti taip pat, kaip dabar. Noriu aiškiai pasakyti, kad tai yra vienkartinis atvejis, išimtis.“
Pasiūlymas ne galutinis
Tiesa, jei norėta, kad šią žinią išgirstų tie, kam ji ir buvo siunčiama, – pataikyta. Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, regis, visai patenkintas.
„Mums – ne tik man, bet ir Nyderlandams, Švedijai bei Danijai – patinka tai, kad yra laiko limitas ir kad fondas yra vienkartinė nepaprastoji priemonė, o ne pirmasis žingsnis skolų sąjungos link.
Turint omenyje tai, kad Europoje daug kas nori tokios skolų sąjungos, mums svarbu, kad tai įtvirtinta raštu kartą ir visiems laikams“, – „Politico“ teigė S.Kurzas.
Aišku, U.von der Leyen ir jos komanda visų pirma remiasi svarbiausiais plano šalininkais – Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Pastarieji nėra geriausi draugai, bet kartu jų politiniai raumenys išties galingi, o praėjusią savaitę būtent šie lyderiai kartu pasiūlė ES skolintis pusę trilijono eurų ir šią sumą subsidijomis dalinti labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms šalims.
U.von der Leyen tokią sumą subsidijoms paliko ir pridėjo 250 mlrd. eurų paskoloms, nors ir pripažino, kad sumos gali keistis.
Ganėtinai kompromisinis pasiūlymas, žinoma, patinka Italijai ir Ispanijai, kurioms numatyta solidžiausia finansinė pagalba. Italijos ministras Europos reikalams Enzo Amendola paskelbė esąs patenkintas EK pasiūlymu: „Tai – solidus pagrindas sėkmingai derybų baigčiai.“
U.von der Leyen: kiek bus paskolų? Kiek bus subsidijų? O gal bus tik grantai ar tik paskolos? Apie tai reikės kalbėtis, ir gerai, kad pradedame ieškoti sprendimo. Bet kokiose derybose koncepcijos iš dalies keičiasi.
Be to, panašu, kad prasidedant deryboms tiesiamas tiltas tarp šiauriečių ir pietiečių. Nyderlandų premjeras Markas Rutte pareiškė kalbėjęsis su Italijos vyriausybės vadovu Giuseppe Conte ir pagyręs Romos pastangas sustabdyti koronaviruso plitimą.
U.von der Leyen, tiesa, ir taip tikina, kad ES šalys narės dėl bendrųjų būsimojo fondo principų sutaria. Kita vertus, velnias iš tiesų slypi detalėse, o šios labai svarbios.
„Visiems priimtina skolintis kapitalo rinkose ir pinigus perleisti per Europos biudžetą. Diskutuojama apie dydį, apie paskolas ir subsidijas.
Kiek bus paskolų? Kiek bus subsidijų? O gal bus tik grantai ar tik paskolos? Apie tai reikės kalbėtis, ir gerai, kad pradedame ieškoti sprendimo. Bet kokiose derybose koncepcijos iš dalies keičiasi“, – svarstė EK pirmininkė.
Klampios vienybės paieškos
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis jau dirba – jis skambinėja visų 27 šalių lyderiams ir tikrina jų reakcijas į EK pasiūlymą – tiek dėl koronavirusinio fondo, tiek dėl 2021–2027 metų ES biudžeto.
EVT susitikimas laukia jau birželio 19-ąją. Tikėtina, kad ES lyderiai pirmą kartą nuo kovo, kai žemyną sukaustė pandemija, bendraus akis į akį.
Nors A.Merkel jau pareiškė, kad sutarti kažin ar pavyks, Ch.Michelis vilčių turi: „Reikia daryti viską, kas įmanoma, kad susitartume prieš vasaros pertrauką. Mūsų žmonės ir verslai labai nukentėjo, jiems reikia neatidėliotinos pagalbos.“
EVT atstovai tvirtina analizuojantys EK pasiūlymą ir dėl Atsigavimo fondo, ir dėl biudžeto. Norima išsiaiškinti, ką šios idėjos reikštų kiekvienai iš 27 bloko narių.
Ch.Michelis: „Reikia daryti viską, kas įmanoma, kad susitartume prieš vasaros pertrauką. Mūsų žmonės ir verslai labai nukentėjo, jiems reikia neatidėliotinos pagalbos“.
„Turime užtikrinti sąžiningą pagalbos paskirstymą, – „Politico“ teigė vienas EVT pareigūnas, pažymėjęs, kad nuo koronaviruso nukentėjo ne tik Ispanija ir Italija, bet visas žemynas. – Negalime sakyti, kad yra Italija, Ispanija, ir viskas, taškas.
Tai yra ir psichologinis klausimas. Visi matėme, kiek žmonių mirė. Tai emocijos. Jų neišvengsi.“
Roma pagal EK sumanymą gautų beveik 82 mlrd. eurų subsidijomis ir beveik 91 mlrd. eurų paskolomis. Madridas pretenduoja daugiau nei į 77 mlrd. eurų grantais ir 63 mlrd. eurų paskolomis.
Tiek EVT, tiek 27 šalių atstovai tikrai norės sužinoti, kaip konkrečiai Komisija skaičiavo, kiek kuriai šaliai paramos skirti. Taip pat – ar labai smarkiai kertama per kitas ES programas norint įtalpinti naujas išlaidas.
Kas už viską galiausiai mokės?
Kol kas panašu, kad programos, kurias U.von der Leyen pavadino kone šventomis, iš biudžeto sulauks mažiau lėšų, nei siūlyta anksčiau. Nukentėtų ir studentų mainų programa „Erasmus“, ir daug saugumo bei gynybos iniciatyvų.
Pavyzdžiui, Sanglaudos fondams, kurie skirti mažinti ES regionų plėtros skirtumus, 2021–2027 metais būtų atseikėta 323 mlrd. eurų – mažiau nei 330 mlrd. eurų dydžio suma, siūlyta 2018-aisiais. Tiesa, siūloma papildyti finansavimą 50 mlrd. eurų iš skolintų lėšų.
Pagal tokį patį principą Komisija siūlo sumažinti alokaciją tyrimų ir inovacijų programai „Horizon Europe“, kuriai planuojama pridėtų 13,5 mlrd. skolintų eurų.
EK gi pabrėžia, kad visas įsivaizduojamas skolas, reikalingas Atsigavimo fondo įkūrimui, teoriškai bus galima grąžinti sukuriant naujas pajamas – iš mokesčių.
Nors nacionalinės sostinės tokiam naujų „savų išteklių“ kaupimui jau seniai priešinasi, U.von der Leyen atkerta, kad alternatyva – didesni atskirų šalių įnašai į ES biudžetą ar išlaidų mažinimas ateityje – būtų skaudesnė.
Kas svarstoma? Skaitmeninis mokestis, taip pat pasienio anglies dioksido mokestis, siūloma ir išplėsti ES emisijų prekybos sistemą padidinant mokesčius aviacijai ir laivininkystei. Jau minėta mokesčio „didelėms kompanijoms“ galimybė.
S.Kurzas: „Interesų grupės labai skirtingos: pietinės šalys, kurios visada nori daugiau, Rytų Europa, nenorinti, kad visi pinigai nutekėtų į pietus, ir, žinoma, šalys davėjos, kurios už viską turi mokėti“.
Dar viena nuolaida „Taupiajam ketvertui“ – atsitraukimas nuo planų atsisakyti vadinamųjų išlygų (rebates), pagal kurias šalys, į ES biudžetą įnešančios daugiau nei iš jo gauna, gali atsiimti dalį finansavimo.
Gali būti, kad ir dėl to Nyderlandai labai garsiai EK pasiūlymui nesipriešina. M.Rutte vyriausybė vis dar pasisako prieš bendrą Bendrijos skolą, bet dabar jau teigia norinti rasti būdą Europai atsistoti ant kojų.
„Mūsų pozicija gerai žinoma. Nyderlandai nori padėti ir europiniu lygiu bendradarbiauti kovojant su krize. Norime sustiprinti ir valstybes nares, ir pačią ES. Bet mes remiame paskolas ir reformas, mes neremiame skolų mutualizacijos“, – „Politico“ teigė vienas olandų diplomatas.
Bene tiksliausiai situaciją apibūdino S.Kurzas, kuris pareiškė: „Reikia atsižvelgti į visų interesus. O interesų grupės labai skirtingos: pietinės šalys, kurios visada nori daugiau, Rytų Europa, nenorinti, kad visi pinigai nutekėtų į pietus, ir, žinoma, šalys davėjos, kurios už viską turi mokėti.“
Europinėje politikoje taip būna retokai, bet Senojo žemyno vasara, ar bent jos pradžia, laukia labai labai įdomi.
-
E.Macrono ir A.Merkel planas gelbėti Europą pasiekė Briuselį: ar ambicijas prislopins kompromisų paieška?
-
Europos Komisija: Lietuva gali pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų iš ES atsigavimo fondo
-
A.Merkel: per ES viršūnių susitikimą ekonomikos gaivinimo planui vargu ar bus pritarta
-
S.Kurzas: ES ekonomikos gaivinimo planas yra „pradinis taškas deryboms“
-
R.Vilpišauskas: derantis dėl ES fondo Lietuvai svarbu neužsižaisti su skaičių magija
