2013-ųjų birželio 11 dieną sueis šimtas metų nuo tada, kai Norvegija pirmoji pasaulyje suteikė balsavimo teisę moterims.
Kitos Skandinavijos valstybės taip pat buvo vienos pirmųjų, suteikusių balsavimo teisę moterims.
Skandinavai daugeliu atžvilgiu yra kelrodis kitoms šalims. Jose skirtumas tarp vyrų ir moterų atlyginimų – mažiausias pasaulyje, o dirbančių moterų skaičius – didžiausias. Pavyzdžiui, Danijoje jis menkai tesiskiria nuo vyrų: dirbančių moterų yra 72 proc., o vyrų – 79 procentai. Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje politinės partijos 1970 m. įvedė lyčių kvotas, o tai lėmė padidėjusį parlamento narių vadovių skaičių. Švedijoje 45 proc. parlamento narių yra moterys, kitos skandinavų šalys nuo jos atsilieka nedaug.
Lyčių lygybė nevienoda
Šiaurės Europos šalių sėkmės pavyzdys atrodo dar labiau stulbinantis, kai palygini jas su kitomis G–8 valstybėmis. Pavyzdžiui, Japonija, Prancūzija ir Italija lyčių lygybės keliu nuėjo labai netoli.
Skirtingai nuo skandinavų, minėtos šalys balsavimo teisę moterims suteikė gerokai vėliau: Prancūzija – 1944 m., Italija ir Japonija – 1945 m.
Lyčių lygybės indekse Prancūzija rikiuojasi tik 57-oje vietoje, atsilikdama ne tik nuo tokių didžiųjų šalių kaip Didžioji Britanija ar JAV (18 ir 22 vietos), bet ir nuo daugumos Rytų Europos valstybių bei Mongolijos, Venesuelos ar Ugandos. Lyčių lygybės uždarbio indekse Prancūzija rikiavosi tarp paskutiniųjų – 129 iš 135.
Tačiau Prancūzijoje lyčių lygybės padėtis nėra blogiausia. Dar prasčiau sekasi Italijai, kuri lyčių lygybės indekse nusmuko į 80-ąją vietą. Europos Komisija praneša, kad Italija dar mažiausiai trisdešimčia metų atsilieka nuo Vakarų Europos.
Japonija iš G–8 šalių atrodo prasčiausiai: ji užima 110-ąją vietą, negu minėtoje šalyje geriau moterys gyvena ir Bangladeše.
Lyčių lygybės istorija
Lyčių lygybės skirtumai Skandinavijoje ir kitose šalyse gali būti paaiškinti skirtinga valstybių istorija, mano Vašingtono universiteto Skandinavijos studijų departamente dirbanti Christine Ingebritsen.
„Skirtumų galime ieškoti dar vikingų laikuose. Kai vyrai išvykdavo į žygius, o moterys likdavo atsakingos už namų priežiūrą. Jų vaidmenys buvo lygūs, nebuvo prižiūrėtojų ir pavaldinių“, – sako ji.
Unn Elisabet Rogg pritaria šiai minčiai, tačiau priduria, kad skirtumų reikėtų ieškoti ir religijoje.
„Lygesnę mūsų visuomenę daugiau galėjo lemti liuteronizmo praktikavimas, kuris buvo įvestas 1653 m. Danijos karaliaus. Liuteronizme kiekvienas Dievą gali pasiekti asmeniškai, mums nereikia Dievo ieškoti per popiežių ar per šventą Joną. Mes neturime hierarchijos, esame lygesni prieš Dievą nei katalikai“, – pasakojo U. E. Rogg.
Pirmaujanti socialinė politika
Nepriklausomai nuo lyčių lygybės ištakų, itin didelę įtaką visuomenės lygiateisiškumui kiekvienoje šalyje daro valstybės politika. Švedija yra viena geriausių valstybių pasaulyje auginti vaikus dėl socialinės politikos vaikų atžvilgiu. Kiekvienas vaikas patenka į valstybinius darželius, o vaikus auginantys tėvai nemoka daugiau nei 3 procentų atlyginimo, mokesčiai tėvams apribojami iki 197 dolerių per mėnesį.
Visus kitus mokesčius padengia valstybė, kuri ikimokyklinėms išlaidoms skiria 8,9 mlrd. dolerių – tai daugiau nei Švedijos kariniam biudžetui skiriama dalis.
Norvegijoje visos vaiko priežiūros atostogos yra apmokamos šimtu procentų iki tol buvusio atlyginimo, o tėvai privalo pasiimti bent dvi savaites tėvystės atostogų.
Troškimas padėti moterims išnaudoti jų potencialą yra įtvirtintas Norvegijos konstitucijoje. Joje minima, kad kiekvienoje valdančiojoje taryboje bent 40 proc. jos narių turi sudaryti moterys.
Skandinavijos šalys prieš G–8
Japonijos moterų potencialo išnaudojimas palyginus su skandinavų valstybėmis atrodo tarsi diena ir naktis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skelbia, kad Japonijoje moterys mokyklose ir universitetuose gauna daugiausiai žinių visame pasaulyje, tačiau jų darbingumas yra apie 60 proc. ir – tai maždaug 15 proc. mažiau nei skandinavų šalyse. Politikoje moterų čia taip pat gerokai mažiau.
Profesorė Barbara Hobson, kuri Stokholmo universitete dėsto lyčių lygybės studijas, sako: „Po to, kai Japonijos moterys susilaukia vaikų, joms pasidaro itin sunku grįžti į darbą. Japonijos pavyzdys puikiai demonstruoja, kaip valstybės politika daro įtaką moterų darbingumui.“
Italijoje moterų išsilavinimo lygis taip pat yra aukštas, tačiau čia valstybė nemoka jo paversti ekonomine nauda – Italijos moterys, atsižvelgiant į jų išsilavinimą ir gebėjimus, pranoksta vyrus, bet šios šalies dirbančių moterų skaičius mažiausias Europoje – 45 procentai.
Seka skandinavų pavyzdžiu
Sėkmingas Skandinavijos šalių pavyzdys turėtų tapti siekiamu modeliu visame pasaulyje. Tačiau vyrauja nuomonė, kad skandinavų modelis yra per daug socialistinis, todėl negalėtų tikti tokioms neoliberalioms šalims kaip JAV ar Didžioji Britanija.
Sąvoka, kad skandinavų šalyse vyrauja socialistinė santvarka, yra per daug supaprastinta. Kaip neseniai pastebėjo „The Economist“, Švedija viešąsias išlaidas, lyginant su bendruoju vidaus produktu, sumažino nuo 67 proc. 1993 m. iki 49 proc. šiemet.
Be to, per pastaruosius dvidešimt metų čia buvo sumažinti turto ir kiti mokesčiai. Mokesčio tarifas sumenko nuo 26,3 iki 22 procentų. Visos skandinavų šalys turi AAA skolinimosi reitingus ir gerokai mažesnes skolas nei Europos vidurkis.
Šiauriečiai geba derinti dosnios valstybės gerovę su kapitalizmu, kas amerikiečiams ar britams atrodo beveik neįmanoma.
Tiesa, ilgainiui atsiranda valstybių, kurios pradeda sekti skandinavų pavyzdžiu. Pavyzdžiui, Prancūzija, Olandija ir Ispanija įveda apribojimus tarybose – jose privalu dalyvauti tam tikrai daliai moterų.
Tačiau nemažai yra ir tokių pasaulio šalių, kurios nenori perimti skandinavų šalių metodų. Tai tapatinama su individualizmo paaukojimu.
