Prizas didžiausią pažangą padariusiai šaliai atitenka Italijai, kuri žengė didelį žingsnį į priekį – šalis savo rezultatą pagerino 12,9 balo ir šoktelėjo į 14 vietą.
„Į priekį judame vėžlio greičiu. Mums dar daug teks nuveikti, kol visuomenėje bus užtikrinta lyčių lygybė, ir visoms Europos Sąjungos šalims yra kur tobulėti. Kai kuriose srityse nelygybė yra net didesnė nei prieš dešimt metų. Mūsų Lyčių lygybės indeksas aiškiai parodo, ar valstybės politika atitinka moterų ir vyrų poreikius ir ar ji yra veiksminga“, – teigė Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) direktorė Virginija Langbakk.
Lygybės siekiama ne tam, kad moterys būtų panašesnės į vyrus, o tam, kad būtų sukurta aplinka, kurioje tiek moterys, tiek vyrai turėtų vienodas galimybes rinktis ir galėtų visapusiškai dalyvauti socialiniame, darbo ir šeimos gyvenime, – teigė V.Jourová.
„Sprendžiant iš naujų Lyčių lygybės indekso rezultatų, nelygybė vis dar egzistuoja visose gyvenimo srityse. Tai reiškia, kad Europa privalo imtis veiksmų. Šiemet pasiūlysiu papildomų priemonių, kurios galėtų padėti įgalinti moteris ir užtikrinti vienodą užmokestį už vienodą darbą. Lygybės siekiama ne tam, kad moterys būtų panašesnės į vyrus, o tam, kad būtų sukurta aplinka, kurioje tiek moterys, tiek vyrai turėtų vienodas galimybes rinktis ir galėtų visapusiškai dalyvauti socialiniame, darbo ir šeimos gyvenime“, – teigė už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė Věra Jourová.
Didžiausia pažanga siekiant lyčių lygybės padaryta sprendimų priėmimo srityje
Didžiausia pažanga siekiant lyčių lygybės per pastaruosius dešimt metų padaryta sprendimų priėmimo srityje, ypač privačiajame sektoriuje. Tai yra ženklas, kad politinis ir visuomenės spaudimas gali būti veiksmingas ir kad jis padėjo užtikrinti pokyčius privačių įmonių valdybose. Nors lyčių lygybė sprendimų priėmimo srityje per pastarąjį dešimtmetį išaugo beveik 10 balų ir pasiekė 48,5, tai vis dar yra prasčiausias rezultatas iš visų sričių. Tai iš esmės reiškia, kad moterims ir vyrams politikoje atstovaujama nevienodai ir kad ES valdymas nepakankamai demokratiškas.
Šiemet Lyčių lygybės indekse pateikiama nauja išsamesnė informacija apie padėtį vadovavimo srityje. Rezultatai ne tik atspindi padėtį priimant politinius ir ekonominius sprendimus, bet ir padeda suprasti, kas vadovauja žiniasklaidos, mokslinių tyrimų ir sporto srityse. Vertinant padėtį žiniasklaidos srityje, akivaizdu, kad dauguma žurnalistikos studentų yra moterys (du trečdaliai absolventų), tačiau tik nedaugelis iš jų pasiekia karjeros aukštumas. Žiniasklaidoje sprendimus priimantys asmenys daugiausiai yra vyrai (moterys vadovauja 22 proc. ES visuomeninių transliuotojų tarybų). Mokslinių tyrimų finansavimo srityje tik mažiau nei trečdaliui (27 proc.) mokslinių tyrimų finansavimo organizacijų vadovauja moterys. Padėtis dar prastesnė sporto sektoriuje, kuriame moterys užima tik 14 proc. aukščiausių pareigų visos Europos Sąjungos sporto federacijose.
Pažanga sustojo – moterys vis dar atlieka daugumą namų ruošos darbų
Moterų ir vyrų laiko panaudojimo srityje 12-oje šalių padėtis pablogėjo. Kasdien gamina ir namų ruoša užsiima tik kas trečias vyras ir beveik kiekviena moteris (79 proc.). Be to, vyrai turi daugiau laiko sportinei, kultūrinei ir laisvalaikio veiklai. Moterims migrantėms tenka ypač didelė našta, susijusi su rūpinimusi šeimos nariais, palyginti su ES gimusiomis moterimis (atitinkamai 46 ir 38 proc.).
Žvilgsnis ne tik į skirtumus tarp moterų ir vyrų
Šioje indekso redakcijoje pirmą kartą pateikiama duomenų apie skirtumus tarp skirtingų moterų ir vyrų grupių. Atsižvelgiant į žmogaus amžių, išsilavinimą, gimimo šalį, negalią ir šeimos tipą, jo gyvenimas gali visiškai skirtis nuo visų kitų žmonių gyvenimo. Pavyzdžiui, iš migrantų kilusiems žmonėms kyla dvigubai didesnis skurdo pavojus, nei ES gimusioms moterims ir vyrams. Palyginti su jaunomis moterimis, jauni vyrai neišnaudoja mokymosi galimybių, o vienišoms motinoms sunkiau pasinaudoti sveikatos ir dantų priežiūros paslaugomis nei vaikų turinčioms poroms.
