„Manau, kad per artimiausias kelias dienas dar turime šansą, bet akivaizdu, kad dar yra nebaigtų darbų, – kalbėjo diplomatas. – Nepraraskime vilties, dar yra šiek tiek laiko.“
Vienas Dauningo gatvės atstovas visgi pareiškė, kad išstojimas nepasirašius sutarties yra „labiausiai tikėtinas“ scenarijus.
Kaip AFP pranešė šaltiniai parlamente, M.Barnier pareiškė, jog Londonas sutiko kurti mechanizmą, kuris leistų Briuseliui reaguoti aptikus tokių darbo ir aplinkos neatitikimų, dėl kurių kiltų pavojus sąžiningai prekybai.
Tačiau, anot ES derybininko, Britanija dar neatskleidė, kaip ruošiasi valdyti savo valstybines subsidijas verslui. ES norėtų, kad šioje srityje būtų vykdoma griežtesnė nepriklausoma priežiūra.
Be to, kol kas nepavyksta susitarti dėl žvejybos politikos, nors Briuselis sutiko, kad Britanija suvereniai valdytų savo vandenis ir kad Londonas sukurtų kvotų ES laivams sistemą.
Tačiau abi šalys nesutaria, kiek žuvies turi atitekti Britanijai, o Europa reikalauja, kad Londonas pateiktų jai geresnį siūlymą už dabartinį.
Atsiskaitęs Europos Parlamento frakcijoms, M.Barnier vėl susėdo derybų su savo kolega britu Davidu Frostu.
Tuo metu EK vicepirmininkas Marošas Šefčovičius ir aukšto rango JK ministras Maiklas Gove'as ruošiasi dalyvauti atskiroje vaizdo konferencijoje, per kurią svarstys jau įsigaliojusios „skyrybų sutarties“ įgyvendinimą.
Tačiau laiko susitarti dėl ateities prekybos santykių lieka vis mažiau. Britanija turi pasitraukti iš ES bendrosios rinkos vos po dviejų savaičių, kai baigsis 11 mėnesių trukmės po „Brexito“ įsigaliojęs pereinamasis laikotarpis.
Jei nebus sudarytas papildomas prekybos susitarimas, komercijai abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse bus taikomi muitai, kurie dar labiau apsunkintų ekonominę suirutę, sukeltą Londono sprendimo palikti Bendriją.
Bet kokį M.Barnier ir D.Frosto sudarytą prekybos susitarimą iš pradžių turės patvirtinti ES ir JK parlamentai – taigi, paskutinėmis šių metų dienomis gali tekti rengti specialiąsias sesijas.