Apie tariamus NATO ketinimus suduoti smūgį Baltarusijai ir apie planus artimiausiomis dienomis suburti naują karinę bendrą Baltarusijos-Rusijos grupuotę A.Lukašenka prabilo pirmadienį: tuo pačiu laiku, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas posėdžiavo su savo saugumo taryba.
Tačiau 15min kalbinti ekspertai abejoja, kad A.Lukašenka ryžtųsi tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje.
Žinomo Rusijos teisininko ir apžvalgininko Marko Feigino manymu, toks sprendimas A.Lukašenkos režimui gali būti pražūtingas ir pats diktatorius tai supranta.
Politologo Vyčio Jurkonio vertinimu, A.Lukašenka naujais pareiškimais bando bauginti kaimynus ir pataikauja Kremliui.
A.Lukašenka praranda manevravimo galimybes
„A.Lukašenka bando visais įmanomais būdais išvengti tiesioginio įsitraukimo į karą. Jis supranta, kad tai bus jo pabaiga. Jis neteks erdvės manevrams, juk jis visuomet manevruodavo – tarp Vakarų ir Maskvos, ankstesniais metais ir tarp skirtingų opozicijos veikėjų. Dabar jis apskritai netekęs tokios galimybės manevruoti. Dabar Vakarų derybine puse yra pati Ukraina, reikia tartis su ja“, – 15min sakė M.Feiginas.
Apžvalgininko vertinimu, Baltarusijos diktatorius siųsdamas karius į Ukraina rizikuotų savo paties išlikimu, panaikintų visas kitas savo išnykimo iš Baltarusijos politikos galimybes, beliktų tik karinė.
„Tai yra tokiu būdu atsirastų galimybė pažeisti tiesiogiai jį patį, jo valdžią. Sąlyginai kalbant – raketiniai jo rezidencijos apšaudymai, bandymai jį nužudyti taptų visiškai legitimiais. O kas tame būtų tokio neleistino?“, – svarstė populiarių „Youtube“ kanalo laidų kūrėjas.
Jis primena, jog Baltarusija jau ir dabar yra karinio konflikto dalyvė, iš jos teritorijos į Ukrainą užeina rusų karių pajėgos, kovą, balandį ir spalį iš Baltarusijos teritorijos vyko Ukrainos apšaudymai, čia yra Rusijos karinė infrastruktūra.
„Todėl paskutinis žingsnis, kuris A.Lukašenką dar skiria nuo negrįžtamų pasekmių – tai tiesioginis įsitraukimas į karą, prisijungus prie labai nevykusio sąjungininko – Rusijos. Net toje vadinamoje „pergalių stadijoje“, kuomet atrodė, kad Ukrainai gresia užėmimas per kelias dienas ar savaites, A.Lukašenka neprisijungė prie tos kampanijos, tai dabar jam tai būtų visiškai pražūtinga“, – mano M.Feiginas.
Bando atitolinti V.Putino ultimatumą
Akivaizdu, kad V.Putinas labai spaudžia Baltarusijos režimo lyderį, jam reikalinga „karo mėsa“, tik tam ir reikalingi baltarusių kariai. Tačiau, anot apžvalgininko, efektyvios kairinės vertės baltarusių karių įtraukimas neduotų.
„Kariniu požiūriu gal jie parengti, bet Baltarusijos armiją sudaro šauktiniai, tai eiliniai baltarusiai, aprengti karinėmis uniformomis. Ir kaip jie elgsis – A.Lukašenka negali to prognozuoti. Ir galbūt šiuo pretekstu jis bando įtikinti Putiną, kad Baltarusijos kariuomenės dalyvavimas kare prieš Ukrainą neįmanomas“, – teigė M.Feiginas.
Maskva – A.Lukašenkos režimo išlikimo garantas, panašu, kad V.Putino tonas kalbantis su A.Lukašenka gali būti vis labiau ultimatyvus: arba Baltarusija dalyvauja puolant Ukrainą iš šiaurės, arba Maskva nustoja būti A.Lukašenkos režimo garantu.
„Manau, kad dabar ta kritinė stadija, kai V.Putinas jau ultimatyviai reikalauja Lukašenkos įsitraukti. Visi šie A.Lukašenkos pareiškimai apie neva bandymus užpulti Baltarusiją, kalbos apie tai, kad bus kuriama bendra karinė grupuotė su Rusija – visa tai galbūt bandymai atitraukti tą momentą, kai V.Putinas jau galutinai pareikš ultimatumą A.Lukašenkai: arba – arba“, – sakė M.Feiginas.
„Juk jis visiškai visomis prasmėmis priklausomas nuo Maskvos ir jam lieka labai maža galimybė manevrui“, – pridūrė jis.
Vis tik, anot M.Feigino, visiškai atmesti tikimybės, kad V.Putinui pavyks užspausti A.Lukašenką, negalima ir Vakarams būtina siųsti aiškius signalus dėl griežto atsako, jei baltarusių kariai peržengtų Ukrainos sieną.
„Jei tai bus ignoruojama Lietuvos, Lenkijos, kitų NATO šalių, tai bus dar vienas židinys, ir šis židinys gali persimesti į kaimynines šalis, jei bus leista jam įsižiebti. Jei Baltarusija savo kariais įsitraukia į šį konfliktą, tai neišvengiamai vėl kils klausimai dėl Suvalkų koridoriaus iki Kaliningrado, buferinė zona ir visa kita“, – pažymėjo pašnekovas.
Baltarusiai karą vertina kitaip nei rusai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Vytis Jurkonis taip pat mano, kad siųsdamas karius į Ukrainą A.Lukašenka paleistų šūvį sau į kojas, nes visiškai neaišku, kaip elgtųsi jo kariai. Ar nesudės ginklų, ar nepasiduos, ar neprisijungs prie Ukrainos pusėje kariaujančių tautiečių K.Kalinausko bataliono.
„Režimas puikiai žino, kas vyksta, nes matė perpildytus morgus ir ligonines pirmosiomis atakos prieš Ukrainą dienomis. Ir Baltarusijos žmonės tą žino. Bet režimas kartu labai aiškiai supranta ir jaučia, kad visuomenės palaikymas gerokai mažesnis, nei Rusijoje. Tuo ir skiriasi Baltarusijos ir Rusijos situacija“, – sakė V.Jurkonis.
Be to, politologas pabrėžia, kad Baltarusijoje didžiulį visuomenės nuošimtį sudaro jėgos struktūrų darbuotojai, jie turi šeimas, artimuosius ir vyrų siuntimas į karo mėsmalę neabejotinai keltų neramumus.
„Baltarusijos režimas puikiai žino ir atsimena 2020-uosius metus ir supranta, kad tai bus dar vienas akstinas visuomenei reaguoti. Maža to ir tarptautinė bendruomenė tą labai akylai seka, nes jau yra nusiėmę rožinius akinius, kad čia Baltarusijos režimas neva užsiima balansavimo politika“, – mano V.Jurkonis.
A.Lukašenkos pataikavimai V.Putinui
Naujais savo pareiškimais apie bendrą karinę grupuotę Minsko režimas pataikauja Kremliui, tačiau abejotina, ar ši retorinė parama virs konkrečiais veiksmais.
„Tai tipiškas Lukašenkos bauginimas kaimyninėms valstybėms, bandant atrodyti didesniu, nei jis yra. Kartu akivaizdus pataikavimas Kremliui, nes kitų būdų įsiteikti ar padėti Kremliui jie nelabai turi“, – svarstė ekspertas.
Jo manymu, ir Ukraina, ir Vakarai šiuo metu kur kas geriau pasiruošę galimam Minsko režimo tiesioginio įsitraukimo į karą scenarijui, tad ir karine prasme toks sprendimas būtų neveiksmingas, nesukeltų netikėtumo efekto.
„Nepaisant to, kad Baltarusijos kariuomenės įsitraukimo tikimybė yra traktuojama kaip santykiniai žemos rizikos, bet ji nėra visiškai atmetama ir pasirengimas yra gerokai geresnis, nei buvo vasario mėnesį“, – teigė V.Jurkonis.
Be to, jo vertinimu, Rusija taip pat turėtų suprasti kilsiančias rizikas – kare su Ukraina ji gali prarasti daug daugiau, nei gresia dabar.
„Rusijos režimas tą supranta, kad dabar karas vyksta Ukrainos teritorijoje, kuris neabejotinai baigsis Ukrainos ir kaip partnerės, ir juo labiau kaip teritorijos praradimu. Bet jei Baltarusija įsitraukia, tai daug daugiau pastatyta ant kortos – ir Baltarusijos teritorija, ir Rusijos karių ir karinių objektų ten buvimas“, – kalbėjo politologas.
