– Kokia yra JAV vadovo B.Obamos metinio pranešimo svarba?
– Tai svarbiausia metinė kalba Amerikoje, bet, kadangi tai ir yra kalba, be to, paskutinė, negalima sakyti, kad ji yra formuluojanti politiką arba kažką ypač lemianti. Jei tai būtų pirma B.Obamos kalba, būtų galima ieškoti įvairių ženklų, kokia bus prezidento politika, bet tai paskutinė kalba, tai bandymas įvertinti savo prezidentavimą, nubrėžti savo vaidmenį istorijoje.
B.Obama yra geras oratorius (visada toks buvo), taigi manau, kad kalba jam pavyko. Nors reikia sutikti, kad JAV ekonomika, kaip jis sakė, tikrai stipri, bet situacija tokia, kad Amerika, kaip valstybė, B. Obamos prezidentavimo laikotarpiu susilpnėjo, bent jau tarptautinėje arenoje akivaizdžiai.
– Kodėl taip sakote?
– Tai akivaizdu. Amerika traukiasi iš įvairių regionų, kur jos pozicijos buvo stiprios. Nors buvo nukautas Osama bin Ladenas bei keletas kitų lyderių, Amerika nekovoja su terorizmu taip atvirai ir griežtai, kaip anksčiau. Nors aukščiausio rango Amerikos generolai įspėja (ir čia jau nebe kažkokių Lietuvos ar Rytų Europos analitikų pasvarstymai), kad Rusija šiuo metu yra pagrindinė grėsmė Amerikai, nedaroma nieko, kad grėsmė būtų panaikinta. Taigi būtent tarptautinėje arenoje Amerika yra akivaizdžiai susilpnėjusi.
– Kiek atsakomybės dėl tų faktų tenka konkrečiai B.Obamai?
– Tarptautinėje arenoje kalbėti apie tai būtų netgi labai kvaila, bet B.Obamos atveju taip yra beveik 100 proc. Nors niekur tarptautinėje sistemoje (nė vienoje valstybėje ir paprastai pačioje Amerikoje) nėra taip, kad viskas priklausytų nuo prezidento, bet šiuo metu sprendimus Amerikoje kartais priima asmeniškai B.Obama arba dar trys ar keturi jo svarbiausi patarėjai. Pačioje Amerikoje vyksta didžiulės diskusijos, kodėl taip atsitiko, ir daug kas, netgi tie, kurie remia B.Obamos politiką, sako, kad tai gana pavojinga.
Susidarė paradoksali situacija: kaip jau minėjau, Amerika susilpnėjo, ir daugelis kalba, kad taip atsitiko, nes B.Obama yra silpnas prezidentas, iš tikrųjų yra atvirkščiai – B.Obama yra labai stiprus prezidentas. Nors net jo paties partija ir daugelis bendražygių atsiriboja nuo dalies jo politikos, nors Hillary Clinton, priklausanti jo partijai, siekia prezidento posto ir atsiriboja nuo jo politikos, nors jo bendražygiai kritikuoja įvairiausias jo politikos sritis, jis toliau labai stipriai laikosi savo pozicijų. Iš tikrųjų jis labai stiprus prezidentas, bet reikia pripažinti, kad jis susilpnino Ameriką, kaip valstybę.
– Savo kalboje B.Obama netiesiogiai kritikavo dabartinį respublikonų kandidatą į prezidento postą Donaldą Trumpą, kurio ksenofobiškos idėjos turi neigiamą atgarsį. Ką jūs apie tai manote?
– Šiuo metu situacija Respublikonų partijoje, kaip rodo apklausos ir kaip visi šneka, yra vienareikšmiška, bet stebina tai, kad D.Trumpas laimi, nors nelabai tikiu, kad jis bus galutinis laimėtojas. Taip, situacija tokia, kad visiškas populizmas (D.Trumpas yra visiško populizmo atstovas) vienoje iš dviejų pagrindinių Amerikos partijų laimi, ir tai yra pavojinga. Pavojinga ne vien dėl to, kad tarptautinėje arenoje D.Trumpas kalba apie kažkokią draugystę su Vladimiru Putinu ar pan., – tai pavojinga pačiai Amerikai.
Be to, tai rodo ir tam tikras tendencijas pasaulyje – nors politika dažnai siejama su populizmu, bet tokio gryno ir taip aiškiai išreikšto populizmo daugėja ir Europoje, ir Amerikoje. Todėl, ko gero, šiuo atveju reikėtų sutikti su B.Obama, kad tai turėtų būti ženklas (pirmiausia, žinoma, jis kalba apie Ameriką) visai politinei klasei ir politinei visuomenei abiejose Atlanto pusėse, kad kažkas politikoje negerai, jei toks radikaliai išreikštas populizmas tampa kone pagrindine jėga didžiosiose valstybėse.
