Buvusi „Nacionalinio sambūrio“ pirmininkė buvo nuteista ketverių metų laisvės atėmimo bausme, iš kurių dvejų metų bausmės vykdymas bus atidėtas, naudojant elektroninę apyrankę, ir 100 tūkst. eurų bauda, rašo naujienų agentūra AFP.
Draudžiama 5 metus būti renkamai
M.Le Pen buvo kaltinama piktnaudžiavimu valstybės lėšomis. Nurodoma, kad teismas uždraudė M. Le Pen penkerius metus būti renkamai į valdžios institucijas. Dvylika padėjėjų, dalyvavusių Europos Parlamento lėšų pasisavinimo byloje, taip pat buvo pripažinti kaltais dėl lėšų iššvaistymo. Teismas apskaičiavo, kad bendra žala siekia 2,9 mln. eurų.
-
Mirė 96 metų J.M.Le Penas: koks politikas jis buvo?
-
Rinkimų metais politikams apkarpyti sparnai: priežastys, kodėl žmonės nusivylė
-
Didžiausias ES kraštutinių dešiniųjų blokas kitą savaitę rinksis Madride
-
M.Le Pen sako sieksianti Prancūzijos prezidento, bet ne ministro pirmininko posto
-
M.Le Pen laukia nuosprendis, galintis sužlugdyti viltis tapti Prancūzijos prezidente
Tyrimo duomenimis, M.Le Pen, būdama Europos Parlamento nare 2004-2017 m., pasamdė keturis fiktyvius padėjėjus. Jie buvo įdarbinti europarlamentarų padėjėjais ir už tai gaudavo atlyginimą, nors iš tikrųjų dirbo arba pačiai M.Le Pen, arba jos partijai.
Tarp šių padėjėjų buvo Marine Le Pen asmens sargybinis ir štabo vadovas Thierry Lejeune'as ir Catherine Griset.
Nuo 2014 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos, nepriklausomos Europos Sąjungos (ES) tyrimo institucijos, atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu K.Griset Europos Parlamente praleido tik 740 minučių, kai turėjo eiti padėjėjos pareigas. Prokuratūra mano, kad daugiausia ji dirbo biuro vadove „Nacionalinio sambūrio“ partijos būstinėje Nante.
Be fiktyvaus įdarbinimo, M. Le Pen įtariama dalyvavusi pinigų, sumokėtų jos partijai 2004-2016 m., pasisavinimo schemoje. Įtariama, kad ji šioje sistemoje tariamai atliko „pagrindinį vaidmenį“ ir leido savo artimiems bendrininkams praturtėti ES lėšų sąskaita.
Sprendimas gali sužlugdyti M.Le Pen galimybes kandidatuoti 2027 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Ji išėjo iš teismo salės po to, kai buvo paskelbtas nuosprendis ir ši sankcija, bet prieš teisėjai paskelbiant sprendimus dėl galimos laisvės atėmimo bausmės ir baudos, sakė naujienų agentūros AFP korespondentas.
Kremlius sprendimą vadina nedemokratišku
Kremlius pirmadienį pasmerkė Prancūzijos teismo sprendimą neleisti kraštutinių dešiniųjų lyderei M.Le Pen eiti viešąsias pareigas, priimtą byloje dėl sukčiavimo fiktyviomis darbo vietomis Europos Parlamente (EP).
„Vis daugiau Europos sostinių eina demokratinių normų pažeidimo keliu“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie teismo sprendimą.
