Didėjant ginčui dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pasisakymų Jungtinėse Tautose.
Ukrainos vadovas sakė, kad kai kurios šalys tik apsimeta remiančios jo šalį, vykdančią kontrpuolimą ir siekiančią susigrąžinti Rusijos užimtas žemes. Varšuva dėl to įsižeidė.
-
Varšuvą ir Kyjivą ištiko santykių krizė: lenkai net grasina sumažinti paramą Ukrainai
-
Į Lenkijos URM dėl V. Zelenskio žodžių apie grūdus iškviestas Ukrainos ambasadorius
-
Lenkija plėstų Ukrainos produkcijos importo ribojimus, jei Kyjivas aštrins konfliktą
-
Sienų sankirtoje susitikę Lietuvos ir Lenkijos krašto apsaugos ministrai: abi šalys aiškiai suvokia kylančius saugumo iššūkius regione
-
A.Anušauskas: Lietuvos kariai Lenkijoje mokysis naudoti įsigyjamas HIMARS sistemas
Lenkija rūpinsis savimi
Lenkija yra viena iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį ir viena iš pagrindinių ginklų Kyjivui tiekėjų.
Didelė dalis ginkluotės, kurią Jungtinės Valstijos ir kitos šalys siunčia Ukrainai, keliauja per Lenkiją, kuri ribojasi su Ukraina vakaruose.
Lenkija taip pat priėmė apie milijoną ukrainiečių pabėgėlių, teikia jiems įvairią pagalbą.
Įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo sukėlė Lenkijos draudimas importuoti ukrainietiškus grūdus, kuriuo siekiama apsaugoti lenkų ūkininkus.
Trečiadienį žurnalistai Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio paklausė, ar jo šalis ir toliau rems Kyjivą nepaisydama šio ginčo.
„Mes nebeperduodame ginklų Ukrainai, nes dabar apginkluojame Lenkiją modernesniais ginklais“, – atsakė M.Morawieckis.
Pagrindinis grūdų tranzito maršrutas
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo uždaryti iki karo naudoti Juodosios jūros laivybos keliai, todėl Europos Sąjunga tapo pagrindiniu ukrainietiškų grūdų tranzito ir eksporto maršrutu.
Gegužę ES susitarė apriboti grūdų importą į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, kad būtų apsaugoti šių šalių ūkininkų, teigusių, kad importas sukėlė kainų griūtį jų rinkose, interesai.
Taikant šias priemones produktus buvo galima ir toliau gabenti tranzitu per minimas penkias šalis, tačiau buvo sustabdytas jų pardavimas vietos rinkose.
Tačiau penktadienį Europos Komisija pareiškė, kad nutraukia importo draudimą, teigdama, kad rinkos iškraipymai penkiose su Ukraina besiribojančiose valstybėse narėse išnyko.
Lenkija, Vengrija ir Slovakija nedelsdamos paskelbė, kad nesutiks su šiuo žingsniu.
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, Jungtinėse Tautose kalbėdama su naujienų agentūra AFP, sakė, kad Lenkijos sprendimas uždrausti Ukrainos grūdus buvo nepagrįstas.
„Ši įtampa kelia apgailestavimą“, – duodama interviu JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose sakė C.Colonna.
Remdamasi ES tyrimu, C.Colonna teigė, kad Ukrainos grūdų importas nesutrikdys rinkos ir nesužlugdys Europos ūkininkų.
„Rinkoje nėra jokių sukrėtimų, o kai kurie mūsų partneriai galbūt turi vidinių politinių sumetimų, kurie, deja, verčia juos laikytis tokios pozicijos, kurios niekas nepateisina“, – sakė ministrė.
Grūdų klausimas ypač opus Lenkijoje, kur kitą mėnesį vyks rinkimai.
Dabartinė dešiniojo sparno vyriausybė tvirtai remiama žemės ūkio regionuose.
„Mes pirmieji daug padarėme dėl Ukrainos, todėl tikimės, kad jie supras mūsų interesus“, – trečiadienį „Polsat News“ sakė M.Morawieckis.
„Žinoma, mes atsižvelgiame į visas jų problemas, tačiau mums svarbiausia yra mūsų ūkininkų interesai“, – pridūrė jis.
Reaguodamas į Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos perspėjimus, Kyjivas paskelbė, kad pateiks skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).
M.Morawieckis trečiadienį įspėjo, kad Varšuva pasiryžusi išplėsti Ukrainos žemės ūkio produkcijos importo ribojimus, jei Kyjivas aštrins konfliktą dėl embargo ukrainietiškiems grūdams.
Užsienio reikalų ministerijos pareiškime teigiama, kad „spaudimas Lenkijai daugiašaliuose forumuose ar skundų siuntimas į tarptautinius teismus nėra tinkami metodai mūsų šalių nesutarimams spręsti“.
Kyjivas ragino jo ambasadorių iškvietusią Lenkiją „atidėti emocijas į šalį“ ir paragino Varšuvą konstruktyviais būdais spręsti grūdų problemą.
L.Kojala: tai turės ilgalaikių pasekmių
Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala sako, kad Lenkijos valdžios sprendimas gali suteikti dar vieną įrankį tiems, kurie abejoja parama Ukrainai.
„Lenkijos vyriausybės vadovo teiginys apie nutraukiamą ginklų tiekimą Ukrainai sietinas su spalį vyksiančiais parlamento rinkimais, bet įtampa tarp Varšuvos ir Kyjivo rusena jau ilgokai, ir ne vien dėl grūdų“, – feisbuke ketvirtadienį rašo L.Kojala.
Jo teigimu, informacijos apie sprendimo detales ir aprėptį detalių nėra, pavyzdžiui, neaišku, kiek dar Lenkija turėjo ir galėjo suteikti iš turimų išteklių.
Be to, tikėtina, kad jis bus po kurio laiko peržiūrėtas, todėl tiesioginės trumpalaikės karinės pasekmės neturėtų būti lemiamos reikšmės.
„Visgi retorinis teiginys – ir nesvarbu, kaip įgyvendinamas praktiškai – turės ilgalaikį poveikį tarpusavio pasitikėjimui. Taip pat papildomai įgalins paramos Ukrainai skeptikus Europoje ir JAV. Dalis respublikonų jau kurį laiką naudoja klaidingą statistiką apie esą menkas Europos šalių paramos Ukrainai apimtis. Tezė, jog Ukrainos neberemia net Lenkija, bus pagauli ir lengvai ištransliuojama“, – sako politikos ekspertas.
