„Mes pabrėžiame, kad „Nord Stream 2“ projektas – antieuropietiškas. Tai – dar vienas pavyzdys to, kaip į skirtingai į valstybes žiūrima panašiomis situacijomis“, – interviu JAV televizijai CNBC sakė Lenkijos premjeras.
Jo žodžiais, „Nord Stream 2“ yra Briuselio nenuoseklumo pavyzdys.
M.Morawieckis priminė, jog prieš kelerius metus Europos Komisija „dėl tam tikrų priežasčių“ blokavo Rusijos eksporto dujotiekio per Juodąją jūrą projektą „South Stream“, kuriuo siekta eliminuoti Ukrainą kaip dujų tranzito valstybę.
„Tuo tarpu dabar dėl „Nord Stream 2“ visi tie argumentai buvo priimti palankiai“, – pabrėžė Lenkijos vyriausybės vadovas.
M.Morawieckio žodžiais, „Nord Stream 2“ yra Rusijos įrankis „Ukrainai ir Lenkijai šantažuoti“.
Rusijos Europai aktyviai peršamą, beveik 10 mlrd. eurų kainuosiantį 1,23 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekį „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas būtų 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, „Gazprom“ tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Iš Rusijos iki Vokietijos Baltijos jūros dugnu jis būtų paklotas greta jau veikiančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubintų jo pajėgumą. Tai leistų Rusijai atsisakyti dujų eksporto per Ukrainą, tranzito sutarties galiojimo laikotarpiui pasibaigus šių metų pabaigoje.
Šis projektas kelia nuogąstavimus, kad Rusija įgis pernelyg didelę kontrolę Europoje, ypač pakenkdama Lenkijai ir Ukrainai. „Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių Europos Sąjungos narių, įskaitant ir Lietuvos, aktyvaus priešinimosi, kurios jį laiko ne ekonominiu, o politiniu.
Tuo tarpu Vokietijos vyriausybė jį vertina priešingai, tvirtindama, kad tai – visų pirma ekonominis projektas.
Europos Parlamentas gruodžio viduryje priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos, raginančią užblokuoti „Nord Stream 2“ tiesimą.
„Kadangi Ukraina atlieka itin svarbų vaidmenį Europos energetikos tinkle, Europos parlamento nariai smerkia statomą dujotiekį „Nord Stream 2“, aplenkiantį Ukrainą... nes tai yra politinis projektas, keliantis grėsmę Europos energetikos saugumui“, – teigiama Europos Parlamento rezoliucijoje.
JAV valdžios institucijos, „Nord Stream 2“ projektą vertinančios itin neigiamai, svarsto įvairias atoveikio jo įgyvendinimui priemones.
JAV Atstovų Rūmai taip pat gruodį priėmė rezoliuciją, kuria reiškiamas nepritarimas „Nord Stream 2“, nes jis padidins Maskvos įtaką aprūpinant Europą energijos ištekliais. Netrukus po to pranešta, kad apie 40 JAV senatorių pateiks svarstyti panašaus turinio rezoliuciją. Be to, JAV prezidentas Donaldas Trumpas tiesiogiai raginamas bendradarbiauti su Kongresu ir Amerikos sąjungininkais, „kad Rusijos Federacija būtų atgrasyta nuo tolesnės agresijos“.
Vienintelis šį projektą vystančios, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partneriai jame – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
Gruodžio pabaigoje „Gazprom“ pranešė, jog jau nutiesta 300 kilometrų „Nord Stream 2“ vamzdyno – baigtos tiesti abi dujotiekio gijos Vokietijos pakrantės zonoje, darbai vyksta jos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat Suomijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Ruošiamasi pradėti tiesti vamzdyno atkarpą Rusijos vandenyse.
