Jis sakė, kad „sudėtingi vidaus apribojimai“, reguliuojantys diplomatų, tarnybos narių ir kitų asmenų ryšius, buvo įvesti „bandant nuraminti Pekino komunistinį režimą“, ir pridūrė: „Daugiau to nebus.“
Šis pareiškimas, paskelbtas likus mažiau nei dviem savaitėms iki Donaldo Trumpo administracijos darbo pabaigos, neabejotinai įsiutins Kiniją, kuri Taivaną laiko savo teritorija ir stengiasi išlaikyti jį izoliuotą pasaulinėje arenoje.
Kol kas neaišku, ką šis pokytis reiškia praktiškai. M. Pompeo teigė, kad vykdomosios valdžios ryšius su Taivanu tvarkys Taivano Amerikos institutas (TAI), kuris priklauso JAV vyriausybei ir yra de facto ambasada.
Apie tokius pokyčius paskelbta pernai augus įtampai tarp JAV ir Kinijos.
Valstybinė žiniasklaida reiškia pasipiktinimą
Kinijos valstybinė žiniasklaida sekmadienį reiškė pasipiktinimą naujausiu darbą baigiančios D. Trumpo administracijos žingsniu dėl Taivano ir apkaltino JAV valstybės sekretorių M. Pompeo „siekiu piktybiškai sukelti ilgalaikį randą Kinijos ir JAV santykiuose“.
Oficialiosios naujienų agentūros „Xinhua“ komentare sakoma, kad ilgai galiojusių JAV vyriausybės kontaktų su Taivano kolegomis ribojimų panaikinimas įrodo, kad M. Pompeo „yra suinteresuotas tik sukelti nepagrįstas konfrontacijas ir nėra suinteresuotas taika pasaulyje“.
Tuo metu transliuotojo CCTV angliško kanalo CGTN internete paskelbtame komentare M. Pompeo pareiškimas pavadintas kitos JAV administracijos „bailiu sabotažo aktu“.
„Trumpo administracija, tęsdama pastangas sudeginti namą prieš palikdama pareigas, peržengė pavojingą raudoną liniją su Kinija likus kelioms dienoms iki Joe Bidenas pradės eiti prezidento pareigas“, – rašoma komentare.
J. Bidenas bus prisaikdintas sausio 20-ąją.
Kinijos vyriausybė kol kas dar nepakomentavo minėto M. Pompeo sprendimo.
Pyktis dėl planuojamo vizito
D. Trumpas pernai į Taibėjų išsiuntė kelis aukšto rango pareigūnus, net jam susirėmus su Kinija daugybe klausimų: pradedant kova su koronaviruso pandemija ir baigiant ginčais dėl prekybos, saugumo ir žmogaus teisių.
M. Pompeo pareiškimas buvo paskelbtas praėjus vos dviem dienoms po to, kai Kinija perspėjo, jog JAV „brangiai sumokės“, jei jų ambasadorė prie Jungtinių Tautų Kelly Craft neatšauks planų trečiadienį nuvykti vizito į Taivaną.
Pekinas priešinasi bet kokiam Taivano diplomatiniam pripažinimui.
K. Craft trijų dienų vizitas vyks likus vos savaitei iki išrinktojo JAV prezidento J. Bideno inauguracijos, o tai dar labiau padidins diplomatinį galvos skausmą būsimai administracijai.
„Jungtinės Valstijos už savo neteisingus veiksmus brangiai sumokės“, – sakoma Kinijos misijos prie JT pareiškime dėl K. Craft planų.
„Kinija primygtinai ragina Jungtines Valstijas nutraukti beprotišką provokaciją, nebekelti naujų sunkumų Kinijos ir JAV santykiams bei abiejų šalių bendradarbiavimui Jungtinėse Tautose ir nustoti eiti neteisingu keliu“, – priduriama jame.
Išaugęs priešiškumas
JAV misija prie JT ketvirtadienio vakarą pranešė, kad K. Craft per savo vizitą, kurį oficialiai pasveikino Taibėjus, „sustiprins tvirtą ir nuolatinę JAV vyriausybės paramą Taivano tarptautinei erdvei“.
TAI buvo įkurtas 1979-aisiais, kai JAV deklaravo žemyninės Kinijos diplomatinį pripažinimą pagal istorinį susitarimą, reikalaujantį nutraukti oficialų Taivano pripažinimą.
Vis dėlto Vašingtonas tebėra tvirtas Taibėjaus sąjungininkas, o JAV yra įpareigotos savo pačių įstatymais pasirūpinti, kad Taivanas galėtų apsiginti. Pastaruoju metu salai parduodama vis daugiau modernios ginkluotės.
JAV prieštarauja bet kokiam žingsniui pakeisti dabartinį Taivano statusą jėga.
Karinė įtampa tarp žemyninės Kinijos ir Taivano per pastaruosius metus išaugo ir yra didžiausia nuo 10-o dešimtmečio vidurio, sako kai kurie analitikai.
Kinų reaktyviniai lėktuvai pernai įvykdė rekordiškai daug – 380 – įsiveržimų į Taivano gynybos zoną, antradienį pranešė vienas kariškis.
Pekino priešiškumas labai išaugo po to, kai 2016 metais Taivano prezidento rinkimus laimėjo Tsai Ing-wen; ji atmeta Pekino tvirtinimą, kad sala yra „vienos Kinijos“ dalis.
