JAV Valstybės departamentas penktadienį vakare informavo, kad M.Pompeo Kataro sostinėje Dohoje atskirai susitiks su Afganistano vyriausybės ir Talibano derybininkų grupėmis.
Kataro sostinėje M.Pompeo taip pat susitiks su šalies valdytoju emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani ir užsienio reikalų ministru, sakoma Valstybės departamento paskelbtoje sekretoriaus darbotvarkėje.
Dohoje yra įsikūręs Talibano diplomatinis biuras, tad anksčiau Kataro sostinėje vyko kovotojų judėjimo derybos su JAV, o pastaruoju metu – su Kabulo vyriausybe.
M.Pompeo vizitą temdys šeštadienį ryte surengta raketų ataka prieš tankiai apgyventus Kabulo rajonus, nusinešusi mažiausiai aštuonių žmonių gyvybes.
Talibanas tvirtino nesąs susijęs su šiuo išpuoliu, bet jokia kita grupuotė atsakomybės už jį taip pat kol kas neprisiėmė.
Kadenciją baigiantis JAV diplomatijos vadovas per savo vėliausią kelionę suplanavęs aplankyti septynias šalis Europoje ir Vidurio Rytuose, rinkimus pralaimėjusiam prezidentui Donaldui Trumpui stengiantis pabrėžti savo kadencijos prioritetus.
Anksčiau šią savaitę Pentagonas paskelbė artimiausiu laiku iš Afganistano išvesiantis apie 2 000 karių, spartinant kontingento mažinimo procesą, dėl kurio vasarį buvo susitarta per Vašingtono ir Talibano derybas. Pagal ankstesnį planą visi JAV kariai iš Afganistano turėtų būti išvesti iki 2021 metų vidurio.
D.Trumpas ne kartą žadėjo užbaigti „amžinus karus“, įskaitant karą Afganistane – ilgiausią ginkluotą konfliktą per JAV istoriją, prasidėjusį 2001 metais nuo įsiveržimo, nuvertusio Talibano režimą po Rugsėjo 11-osios atakų.
Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat pasisako už karo Afganistane pabaigą, nors analitikai sako, kad jis galbūt nepalaikys spartaus pajėgų išvedimo.
Proveržis?
Talibanas yra pirmąkart užmezgęs dialogą su Afganistano vyriausybe.
Derybos prasidėjo rugsėjo 12 dieną Kataro sostinėje Dohoje, tačiau beveik iškart įstrigo kilus nesutarimų dėl darbotvarkės, diskusijų formato ir religinių interpretacijų.
Vis tik penktadienį keli šaltiniai pranešė naujienų agentūrai AFP, kad abiem šalims pavyko išspręsti dalį nesutarimų.
Talibanas ir Afganistano vyriausybė lig šiol negalėjo susitarti, kaip reikėtų spręsti du pagrindinius klausimus.
Talibai – griežtosios linijos sunitai – reikalauja, kad būtų laikomasi sunitų jurisprundencijos hanafitų mokyklos principų, tačiau vyriausybės derybininkai teigia, kad tokia teisinė sistema gali tapti įrankiu hazarams, kurių dauguma yra šiitai, ir kitoms mažumoms diskriminuoti.
Ne ką mažiau ginčų kėlė ir klausimas, kaip JAV ir Talibano sudaryta sutartis formuos būsimą taikos susitarimą ir kaip jis bus pavadintas.
Dohos taikos derybos prasidėjo Talibanui ir Vašingtonui vasarį pasirašius susitarimą. JAV tuomet įsipareigojo išvesti iš Afganistano visas užsienio pajėgas mainais į saugumo garantijas ir talibų pažadą pradėti derybas.
Nors derybos buvo inicijuotos, visame Afganistane suintensyvėjo smurtas, sukilėliams vis dažniau puolant afganų saugumo pajėgas.
D. Trumpo planus sumažinti kontingentą iki sausio 15 dienos – likus mažiau nei savaitei iki jo įpėdinio J. Bideno inauguracijos – kritikuoja Kabulo gyventojai, nerimaujantys, kad tokie veiksmai paskatins talibus surengtą naują atakų bangą.
Dauguma Afganistano konflikto aukų yra būtent civiliai gyventojai.
Kabulo pareigūnai taip pat nerimauja, kad Vašingtono ketinimai sugriežtins Talibano poziciją prie derybų stalo, kur bus nulemta sunkiai pasiektų laimėjimų, įskaitant pasiekimus moterų teisių srityje, ateitis.
