M.Simonian savo kalbą pradėjo apibūdindama „išvykėlius“, kuriems pavasarį „paaštrėjo“ ir „aktyvavosi nostalgija“. „Jie turi jai vieną antidepresantą, tokį autotreningą, autopsichoterapiją – tai kartuvės. Jie visi save laiko korikais. Štai šią savaitę jie vėl ėmė rašyti, kaip mus visus kars“, – sakė M.Simonian.
Iš M.Simonian kalbos neaišku, kieno pareiškimai ar publikacijos paskatino ją taip samprotauti. RT vyriausiosios redaktorės pasakojimu, prie tokių išvadų priėjo „kolektyvinis Makakašinas – Makarevičiaus ir Kašino junginys“.
„Jis sėdi kažkur lietingame Londone ir jį aplanko baisus ilgesys, ši išdavikiška baisi mintis: „Ką aš padariau, o gal padariau kažką blogo, kodėl išvažiavau? Jei dabar būčiau tėvynėje, būčiau genijus ant balto žirgo. Dabar giedočiau unisonu su savo šalimi. O gal net būčiau šio choro dainininkas, galų gale man nerūpi, apie ką dainuoti.“ Ir štai dabar jį aplanko tas sunkus galimos klaidos šaltis, ir jis tuoj pat įsivaizduoja kartuves – psichoterapiją. Kairėje kabo Solovjovas, dešinėje – Simonian, o centre net baisu, kas saldžiuose sapnuose kabo“, – samprotavo propagandininkė.
M.Simonian citavo „Dožd“ laidos vedėją Aną Mongait apie tai, kad RT vadovė propagandai naudoja seksualizuotą įvaizdį, ir pavadino „Dožd“ laidos vedėją „tipiška sovietinės taupkasės teta“.
Toliau M.Simonian piktinosi, kad Vakaruose giriami Rusijos opozicijos aktyvistai ir nepriklausomi žurnalistai, ir aiškino, ko šiuo atveju turėtų siekti Rusija. Ji pateikė Nikolajaus I pavyzdį, kuris privertė Prancūzijos valdžią atšaukti spektaklį apie Jekaterinos II nuotykius, grasindamas ten atsiųsti „300 000 žiūrovų pilkais paltais“, kaip 1812 m.
Režimo oponentams šalies viduje M.Simonian siūlė grįžti prie Michailo Muravjovo, kuris po 1863 m. lenkų sukilimo numalšinimo buvo pramintas „koriku“, praktikos.
„Mūsų istorija prisimena grafą Muravjovą, visiems žinomą koriką. Jis buvo pakarto dekabristo, kito Muravjovo, giminaitis. Ir kai jį už tai kritikavo, jis atsakė: „Aš nesu vienas iš tų Muravjovų, kurie buvo pakarti. Aš esu vienas iš tų Muravjovų, kurie patys karia“. Ir iš tiesų jis viešai pakorė 128 kovotojus, kuriuos Vakarų spauda, žinoma, vadino ne kovotojais, o sukilėliais, maištininkais, lenkų sukilimo dalyviais, kurie per tą sukilimą vykdė neįsivaizduojamus žiaurumus ne tik prieš rusų kareivius, bet ir prieš dvasininkus bei paprastus žmones. Žinome istoriją, kaip jauna žemvaldė buvo pakarta ant šviestuvo su žvakėmis... Ir noriu pasakyti, kad mums reikia tokių korikų. O anie tegul lieka ten, kur įleido šaknis, tenusigeria savo aludėse“, – grasino Kremliaus propagandininkė.
Ji taip pat nurodė, kurioje teritorijoje karti: „Nežinau, ar ji pasieks Lenkiją, ar ne, bet net ir tose teritorijose, kurios jau yra mūsų, mums labai reikia disciplinos, kurią apibūdinote pradžioje.“
15min primena, kad per Rusijos valstybinius televizijos kanalus transliuojamose propagandinėse laidose nuolat raginama naikinti priešus. Pavyzdžiui, 2023 m. pabaigoje Dūmos deputatas Andrejus Gurulevas ragino izoliuoti arba sunaikinti visus, kurie nepasitiki V.Putinu, sugrąžinti mirties bausmę „vidaus priešams“ ir sunaikinti rašytoją Borisą Akuniną. Tačiau jo retorika Kremliui tikriausiai pasirodė per daug agresyvi ir jis buvo pašalintas iš „Rossija 1“ eterio.
