Premjeras Mariano Rajoy pirmininkauja skubiam vyriausybės posėdžiui, kuris rengiamas reaguojant į Katalonijos lyderio Carleso Puigdemont'o antradienio pareiškimą, kad jis po anksčiau šį mėnesį įvykusio Madrido uždrausto referendumo priėmė „Katalonijos žmonių mandatą paskelbti nepriklausomą respubliką“.
Trečiadienį ryte nepaprastasis posėdis prasidėjo.
M.Rajoy anksčiau žadėjo pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad užkirstų kelią Katalonijos nepriklausomybei, ir neatmetė galimybės įvesti tiesioginį valdymą šiame pusiau autonominiame regione.
Daugelis nuogąstauja, kad toks precedento neturintis žingsnis išprovokuotų neramumus. Tiesa, kol kas nepanašu, kad panašus sprendimas bus priimtas.
Ant kortos pastatyta 7,5 mln. gyventojų turinčio regiono ateitis. Katalonijos, kuri yra viena Ispanijos ekonominių jėgainių, nepriklausomybės siekis išprovokavo susirūpinimą ir stabilumu Europos Sąjungoje.
Tūkstančiai žmonių su Katalonijos vėliavomis ir transparantais antradienį vakare buvo susirinkę prie regiono parlamento Barselonoje ir skandavo „Demokratija“, vildamiesi būti istorinės nakties liudininkai. Tačiau regionas nepriklausomybės klausimu išlieka labai susiskaldęs.
Ispanijos politinis elitas po deklaracijos užsipuolė C.Puigdemont'ą, o Katalonijos separatistų reakcija buvo nevienareikšmė.
Šalies vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria netrukus po deklaracijos pasirašymo žurnalistams sakė, kad C.Puigdemont'as yra „žmogus, nežinantis, kur yra, kur eina arba su kuo nori eiti“.
Barselonos gyventoja Maria Rosa Bertran sakė, kad nepritaria atidėtam atsiskyrimui.
„Man tai atrodo dar blogiau, nes tai reiškia ilgesnę agoniją. Neryžtingumas ir netikrumas yra blogiausias dalykas, galintis mums nutikti“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
Nežinomos pasekmės
Kai kurie politiniai lyderiai Katalonijoje, Ispanijos ir Europos lyderiai reiškė nepritarimą atsiskyrimui ir nuogąstauja dėl galimų didžiausių Ispanijos neramumų nuo jos perėjimo prie demokratijos 8-ajame dešimtmetyje.
C.Puigdemont'as ir jo sąjungininkai ne parlamento salėje pasirašė nepriklausomybės deklaraciją, bet tada jis ją suspendavo ir vėl paragino surengti dialogą, AFP sakė regiono vyriausybės atstovas.
Ispanija ir Katalonija dabar žengia į nežinomybę, nes Madridas ne kartą sakė, kad nepriklausomybės klausimo neaptarinės.
Studentas iš Barselonos Marcas Cazesas sakė: „Nesitikiu, kad nepriklausomybė bus paskelbta šiandien, dėl visų tų procesų, kuriuos pradėjo Ispanijos vyriausybė, su policijos veiksmais ir grasinimais.“
Krizė išprovokavo didelį netikrumą verslui viename turtingiausių regionų ketvirtoje pagal dydį euro zonos ekonomikoje.
Katalonija spalio 1 dieną surengė nepriklausomybės referendumą, kuriuo, pasak centrinės vyriausybės, buvo pažeista Ispanijos Konstitucija.
Maždaug 90 proc. balsavusiųjų pasisakė už nepriklausomybę, bet balsavimas buvo menkai stebimas, o daug katalonų, nepritariančių atsiskyrimui, boikotavo plebiscitą, kurį Madridas vadina neteisėtu.
Krizė išprovokavo didelį netikrumą verslui viename turtingiausių regionų ketvirtoje pagal dydį euro zonos ekonomikoje.
Prieš antradienio parlamento sesiją Ispanijos vertybinių popierių rinka smuko beveik 1 proc., o virtinė kompanijų jau perkėlė savo juridines buveines – bet ne darbuotojus – iš Katalonijos į kitas šalies dalis.
Nepriklausomybės reikalavimai savo kalbą ir kultūrą turinčioje Katalonijoje reiškiami jau ne vieną šimtmetį.
Tačiau Ispanijos Konstitucinio Teismo 2010 metų sprendimas susilpninti statutą, kuriuo Katalonijai buvo suteiktos papildomos galios, drauge su didele Ispanijos ekonomine krize padidino paramą nepriklausomybei.
