„Keliu Natalios Gavrilitosa kandidatūrą į Moldovos premjero postą ir pavedu jai formuoti vyriausybę. Tuo pačiu toliau tvirtinu, jog būtina paleisti dabartinį parlamentą, kad piliečiai galėtų išrinkti naują parlamentą“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė M.Sandu.
Moldovos vyriausybė atsistatydino gruodžio 23 dieną. Buvęs prorusiškų pažiūrų premjeras Ionas Chicu sakė, kad taip vyriausybė siekia sudaryti sąlygas paleisti parlamentą. Pagal konstituciją, prezidentas teisę paleisti parlamentą turi tik tais atvejais, kai parlamentas du kartus per 45 dienas atmeta prezidento pasiūlytą kandidatą į premjerus.
Anksčiau socialistų pirmininkas, buvęs prezidentas Igoris Dodonas savo ruožtu sakė, kad jo partija pasirengusi inicijuoti masines protesto prieš M. Sandu akcijas, jei ji atsisakys kelti kandidatūrą į premjerus.
N.Gavrilita baigė Moldavijos valstybinio universiteto Teisės fakultetą ir Harvardo Kennedy mokyklą. Trejus metus ji dirbo Londone ekonomiste ne pelno fonde „Global Innovation Fund“. Ji dirbo valstybės sekretore Švietimo ministerijoje, kai M.Sandu dirbo ministro poste, o 2019 metais penkis mėnesius buvo finansų ministre M. Sandu vyriausybėje.
N.Gavrilita taip pat yra dirbusi tarptautinėje konsultavimo firmoje „Oxford Policy Management“, užsiimančioje mažų ir vidutinių pajamų šalių (Tadžikistano, Indonezijos, Nigerijos, okupuotų palestiniečių teritorijų) vystymosi klausimais, yra viešojo administravimo reformų ekspertė.
Lapkritį įvykę Moldovos prezidento rinkimai buvo laikomi referendumu dėl šios Rytų Europos valstybės, esančios tarp Ukrainos ir Rumunijos, dviejų skirtingų ateities perspektyvų. Rinkimus laimėjus M. Sandu, pasisakančiai už glaudesnius santykius su Europos Sąjunga, tūkstančiai žmonių pradėjo eiti į gatves reikalauti I. Chicu vyriausybės atsistatydinimo. Tačiau I. Dodonas tikino, kad jo remtas I. Cichu pasitraukė ne dėl visuomenės spaudimo.
3,5 mln. gyventojų turinti Moldova yra viena neturtingiausių Europos valstybių. Beveik 1,2 mln. šalies piliečių gyvena užsienyje. Ji yra labai priklausoma nuo iš užsienio gaunamų pervedimų, todėl glaudesni santykiai su ES galėtų geriau užtikrinti seniai nepasiekiamą politinį stabilumą nei didesnis suartėjimas su Maskva.
2014 metais, kai Moldovai vadovavo proeuropietiška koalicija, Kišiniovas pasirašė susitarimą dėl glaudesnių politinių ir ekonominių santykių su ES. Tačiau nuo to šalis sulaukia vis daugiau Briuselio kritikos dėl mažos reformų pažangos.
