O.Bohomolec tvirtina, kad jos vadovaujamas centras gelbsti ne tik opozicijos kovotojų gyvybes, bet ir padeda vidaus kariuomenės kareiviams, „Berkuto“ kariams ir net „tituškoms“, nes jie taip pat žmonės, tapę politinių žaidimų aukomis.
O.Bohomolec prie Maidano prisijungė dar 2013 m. pabaigoje. Kijevo Nepriklausomybės aikštėje ji organizavo Sužeistųjų reabilitacijos koordinavimo centrą, kuris renka žinias apie visus per protesto akcijas sužeistus asmenis ir lauko sąlygomis teikia pagalbą. Centre dirba šimtai įvairių specialybių medikų.
O.Bohomolec: „Mes turime 30 žuvusiųjų, daugiau nei pusantro tūkstančio sužeistųjų. Iš jų 351 nuvežtas į ligonines, nes yra sunkios būklės. 50 iš jų – labai sunkios būklės, jų gyvybėms gresia pavojus.“
– Kiek sužeistųjų yra su šautinėmis žaizdomis?
– Bendro skaičiaus nepateiksiu, bet tarp žuvusiųjų dauguma mirė nuo šautinių žaizdų. Tie trys, kurie man matant žuvo prie Karininkų namų, gavo kulkas į širdies plotą ir galvą. Kiti žuvusieji, kurių, tiesa, aš pati nemačiau, taip pat mirė nuo šautinių žaizdų plaučių ar širdies plote. Į kojas niekas nešaudė. Daug žmonių yra su sunkiomis traumomis, daugiau nei dešimčiai kulkos pataikė į akis. Reikia būti patyrusiam snaiperiui, kad pataikytum iš toli žmogui į akį.
Tarp žuvusiųjų dauguma mirė nuo šautinių žaizdų. Tie trys, kurie man matant žuvo prie Karininkų namų, gavo kulkas į širdies plotą ir galvą.
Tuos, kurių traumos nėra sunkios, operuojame lauko operacinėse. Centre dirbantys medikai tokius sužeistuosius pasiima į namus, nes yra atvejų, kai iš ligoninių milicija juos išveža į kalėjimą.
– Ar tokių atvejų yra daug?
Anksčiau tai buvo daroma masiškai, bet vasario 18 d. buvo tiek sužeistųjų, jog vyriausybinio kvartalo saugumu užsiėmusi milicija neturėjo nei laiko, nei žmonių, kurie važinėtų po ligonines ir rinktų sužeistuosius.
– Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės ir Ukrainos Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad daugelis iš žuvusių protestuotojų buvo užmušti šūviais į pakaušį, esą į juos šaudė savi.
– Aš tokių nesąmonių net nekomentuosiu. Tegu atvažiuoja ir patys pamato (O.Bohomolec parodo savo telefone saugomas sužeistųjų ir žuvusiųjų nuotraukas, – aut. past.). Matote, nėra nė vieno šūvio į pakaušį pėdsakų.
– Kokio dydžio yra jūsų vadovaujamas centras?
– Mes turime 11 medicinos punktų, 6 operacines ir 7 ligonines. Trys iš jų yra Maidano ribose, o keturios – netoli jo. Kiekvieną minutę gaunu sms su žmonių, kurie pasirengę atvykti į Maidaną ir gelbėti žmones, sąrašais. Siūlosi padėti ligoninės visoje Ukrainoje, kurios pasirengusios priimti sužeistuosius, bet mūsų iš Kijevo dabar neišleidžia.
– Ar yra nukentėjusių tarp žmonių gyvybes gelbstinčių medikų?
– Vienam gydytojui nutraukta galūnė, jis patyrė smarkių nudegimų, yra žmonių su šautinėmis žaizdomis.
– Ar jums pakanka vaistų, tvarsčių?
– Tereikia mums tik per televiziją, radiją ar „Facebook“ paskelbti, kad ko nors trūksta, būtinų vaistų atneša tūkstančiai žmonių. Aš vasario 18 d. kreipiausi į žmones prašydama duoti kraujo. Netrukus man paskambino iš kraujo perpylimo punkto ir nudžiugino, kad stovi didžiulė eilė žmonių, norinčių duoti kraujo.
Politikai, savo veiksmais kiršindami ukrainiečius, visuomenę pavertė įpykusiu žvėrimi, kuriam dabar svarbiausia – kerštas. Jie nebegalvoja apie politikus, jie galvoja apie ką kita.
– Jūs sakėte, kad lankėte „Berkut“ sužeistuosius. Kodėl ten ėjote?
– Taip, aš ėjau teikti pagalbos sužeistiems pareigūnams. Gydytojas neturi teisės kam nors neteikti medicinos pagalbos, todėl mes gydome ir „tituškas“, ir „Berkut“ pareigūnus. Buvo atvejis, kai mes Karininkų namuose suteikėme pagalbą vienam traumuotam „Antimaidano“ aktyvistui ir patys jį palydėjome atgal, kad jis nepatektų į rankas opozicijos protestuotojams, kuriuos dabartinės valdžios politika nustūmė ant politinio karo slenksčio.
Politikai, savo veiksmais kiršindami ukrainiečius, visuomenę pavertė įpykusiu žvėrimi, kuriam dabar svarbiausia – kerštas. Jie nebegalvoja apie politikus, jie galvoja apie ką kita. Politikai padarė viską, kad žmonės Ukrainoje nebegalėtų gyventi.
Aš klausiau milicininkų, kaip dabar gyvens mūsų vaikai? Jūsų vaikai turės bijoti mūsų vaikų, o mūsiškiai bijos jūsiškių? Kaip mes dabar galime gyventi toje pačioje šalyje, dėl ko visa tai?
– Ar „Berkut“ pareigūnai jums rodė savo sužeistuosius šaunamaisiais ginklais?
– Aš teikiau pagalbą kariui, kuriam buvo lūžusi ranka. Pas juos nukentėjusiųjų – vienetai, o pas mus – šimtai. Kai žmonės verkia iš skausmo, mediko užduotis padėti, palengvinti dalią ir tuo pačiu stengtis išvengti kulkos. Maidane šaudo į medikus, turime kelias dešimtis traumuotų medikų. Į priešakines linijas jie eina dėvėdami šalmus ir neperšaunamas liemenes. Yra gydytojų, kuriems šovė tiesiai į raudoną kryžių.
– Kaip jums atrodo, ar yra galimybių, jog šie kruvini susirėmimai kada nors baigsis?
– Aš nieko negaliu prognozuoti. Mes, būdami Maidane, jaučiame, kad politikai, nesvarbu, ką jie kalbėtų, žaidžia savo žaidimus, kurių kaina – žmonių gyvybės. Politikams neužtenka valios nutraukti tuos kruvinus žaidimus.
Aš noriu kreiptis į valdančiosios Regionų partijos deputatus. Ne į tuos, kurie priima sprendimus, o į tuos, kurie tyli. Dabar tylėti – nusikaltimas. Nereikia pereiti į opozicijos pusę, reikia pačiam sau priimti sprendimą, sau pasakyti: „Kaip aš galiu gyventi šalyje, kur dėl mano tylėjimo liejosi žmogaus kraujas?“ Tuos Regionų partijos deputatus, kurie neprarado žmogiškumo, kviečiu padėti ukrainiečiams. Jei negalite kitaip išspręsti situacijos, jei neturite kitų vertybių, bent jau gelbėkite savo rinkėjų gyvybes.
– Bet gal kraujo praliejimo nebūtų, jei opozicija nebūtų tokia radikali?
– Tūkstančiai nukentėjusių mitinguotojų neturėjo jokių ginklų. Tarp sužeistųjų beveik nėra Maidano apsaugos karių, jie su milicija kaunasi dėvėdami šalmus ir neperšaunamas liemenes. Dauguma nukentėjusiųjų – taikūs protestuotojai.
Žmonės čia susirinko ne žudyti, jie reikalauja permainų šalyje. Žmonės čia stovi dėl to, kad nebūtų elgetos savo šalyje, kad nemokėtų kyšių ligoninėse, kad jų vaikai gautų normalų išsilavinimą, kad jų tėvai gautų pensijas, kurių užtektų pragyventi. Dabar mūsų žmonėms nebėra ką prarasti, todėl jie, privesti iki ribos, stovi Maidane. Taip, kaip jie stovi, už pinigus niekas nestovės.
