Sekmadienį vykusių protestų metu apie šimtą jaunų vyrų iš Maroko ir Irano šaukė: „Mes norime gyventi! Mes nesame teroristai!“. Kai kurie iš jų protesto vardan netgi užsisiuvo burnas, kiti – paskelbė bado streiką.
„Mano šeima pardavė viską, kad galėčiau čia atvykti. Motina verkė ir sakė: važiuok, čia nėra ateities“, – kalbėjo 23 metų Muhammadas Askito, vykstantis kartu su savo 21 žmona Ilham.
Saugumo reikalavimams Europoje vis labiau griežtėjant tokiu pačius reikalavimus kelia ir Kroatija, Serbija bei Slovėnija, nebeįsileidžiančios dalies ekonominių migrantų.
23 metų iranietis Hamidas Lajas teigė atsivertęs į krikščionybę ir nebegalinti gyventi savo šalyje dėl persekiojimo. „Mes labai liūdime dėl to, kas nutiko Paryžiuje, tačiau mes nesame teroristai. Koks skirtumas tarp Irano ir Sirijos žmonių?“, – retoriškai klausė H.Lajas.
Panašią persekiojimo istoriją pasakojo ir iš Pietų Sudano bėganti 37 metų Betty Akol, vykstanti į Europą su septynmete dukra. „Jūs nepatikėtumėte, kokie žiaurumai vyksta mūsų valstybėje. Tiek daug žmonių prarado savo gyvybes“, – sakė ji.
