Makedonijos prezidentas atsisako suteikti opozicijai mandatą formuoti vyriausybę

Politinė krizė Makedonijoje trečiadienį dar paaštrėjo, kai prezidentas atsisakė suteikti opozicijos lyderiui Zoranui Zajevui mandatą formuoti vyriausybę, nors jis užsitikrino parlamento daugumos paramą.
Makedonijos prezidentas Giorgė Ivanovas.
Makedonijos prezidentas Giorgė Ivanovas. / „Scanpix“/AP nuotr.

Prezidentas Giorgė Ivanovas sakė, kad nesuteiks mandato žmogui, palaikančiam „programą, kuri kenkia Makedonijos suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei“.

Valstybės vadovas turėjo galvoje kontroversišką etninių albanų mažumai atstovaujančių partijų, remiančių Z.Zajevą, reikalavimą paskelbti albanų kalbą valstybine kalba visoje Makedonijoje.

Socialdemokratų lyderis Z.Zajevas davė atkirtį G.Ivanovui, apkaltinęs jį „perversmu“. Jis sakė, kad prezidentas gramzdina šią nedidelę Balkanų valstybę į „gilią krizę, turėsiančią neišmatuojamų pasekmių“.

Z.Zajevas pirmadienį įteikė G.Ivanovui dokumentą su 67 jį palaikančių įstatymų leidėjų parašais.

Z.Zajevo kandidatūrą palaikantys parašai buvo surinkti po daug savaičių vykusių sunkių politinių derybų dėl vyriausybės formavimo.

Pernai gruodį vykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose į 120 vietų parlamentą nė viena partija neužsitikrino daugumos.

Pernai gruodį vykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose į 120 vietų parlamentą nė viena partija neužsitikrino daugumos.

G.Ivanovas anksčiau žadėjo suteikti Z.Zajevui mandatą formuoti vyriausybę, jei jis užsitikrins pakankamą deputatų palaikymą.

Tačiau pirmadienį žurnalistams išplatintame pareiškime prezidentas įspėjo, kad šalies „suverenitetui ir nepriklausomybei pavojų kelia“ derybos dėl „užsienio valstybės“ programos. G.Ivanovas, regis, turėjo galvoje kaimyninę Albaniją.

Etniniai albanai sudaro maždaug 25 proc. Makedonijos gyventojų, kurių iš viso yra 2 milijonai. Albanijos kalba šiuo metu yra valstybinė kalba tuose rajonuose, kur etniniai albanai sudaro mažiausiai 20 proc. visų gyventojų.

Naktiniai protestai

Albanų politinės partijos, kurių parama tapo itin svarbi po aiškaus nugalėtojo neiškėlusių rinkimų, pareiškė, kad palaikys naują vyriausybę tik tokiu atveju, jeigu jų kalbai bus suteiktas valstybinės kalbos statusas visoje šalies teritorijoje.

Z.Zajevas aiškiai nenurodė, kas buvo sutarta šiuo klausimu.

Tris naktis iš eilės tūkstančiai makedonų sostinėje Skopjėje ir kituose miestuose dalyvavo protestuose prieš šį albanų reikalavimą, nerimaudami dėl galimos šalies „federalizacijos“ ar net skilimo.

Gruodį vykusiuose rinkimuose konservatyvi partija VMRO-DPMNE, kuri buvo valdžioje nuo 2006 metų, gavo 51 vietą – dviem vietomis daugiau už socialdemokratus. Tačiau jai nepavyko užsitikrinti pakankamo kitų partijų deputatų palaikymo, kad galėtų formuoti vyriausybę.

Pirmalaikiai rinkimai buvo surengti siekiant išbristi iš 2015 metų vasarį prasidėjusios politinės krizės, kurią išprovokavo neteisėto pasiklausymo skandalas. Dėl jo per šalį nuvilnijo vyriausybės priešininkų ir šalininkų demonstracijų banga, privertusi įsikišti Europos Sąjungą.

Tiek ES, tiek Jungtinės Valstijos paragino Skopję greičiau suformuoti vyriausybę, Z.Zajevui užsitikrinus daugumos parlamentarų paramą.

Tiek ES, tiek Jungtinės Valstijos paragino Skopję greičiau suformuoti vyriausybę, Z.Zajevui užsitikrinus daugumos parlamentarų paramą.

G.Ivanovas savo ruožtu paragino tarptautinę bendriją „susilaikyti nuo sprendimų, prieštaraujančių Makedonijos valstybės interesams, primetimo“.

Prezidentas, kuris yra VMRO-DPMNE lyderio ir buvusio premjero Nikolos Gruevskio politinis sąjungininkas, sakė, kad prieš pastarąjį savo pareiškimą konsultavosi su teisės ekspertais ir pasikalbėjo su Z.Zajevu.

G.Ivanovas pernai sukėlė pasipiktinimo bangą, nusprendęs suteikti malonę dešimtims į neteisėto pasiklausymo skandalą įsivėlusių asmenų, įskaitant N.Grujevskį. Vėliau jis atšaukė šį sprendimą.

Makedonija siekia prie NATO ir ES, tačiau jos narystę blokuoja Atėnai, kurie ginčija kaimynės teisę naudoti savo pavadinimą , nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į taip pat vadinamą Graikijos šiaurinę provinciją.

ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini ketvirtadienį atvyksta į Skopję derybų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos