Viena skurdžiausių pasaulio valstybių kovoja su džihadistais; šios kovos pareikalavo tūkstančių gyvybių, o dar šimtams tūkstančių gyventojų teko palikti savo namus.
„Demokratinėje santvarkoje nėra nieko svarbesnio už visišką konstitucinį teisėtumą ir normalią institucijų būseną“, – anksčiau šią savaitę pareiškė prezidentas Ibrahimas Boubacaras Keita.
Šiai Sachelio valstybei iškilusį dvigubą pavojų atspindėjo faktas, kad valstybės vadovas dėvėjo apsauginę kaukę.
Lig šiol šalyje mirė 13 iš 171 užsikrėtusiųjų koronavirusu – tai yra gana mažas skaičius palyginti su kitomis valstybėmis.
Sekmadienį vyksiantis balsavimo antras turas nulems galutinę 147 vietų Nacionalinio Susirinkimo sudėtį.
Tai yra pirmieji parlamento rinkimai šalyje nuo 2013 metų, kai I.B.Keitos partija „Sambūris už Malį“ užsitikrino tvirtą balsų daugumą.
Nauji rinkimai turėjo įvykti 2018 metų pabaigoje, kai I.B.Keita sugrįžo į valdžią, tačiau balsavimas buvo atidėtas kelis kartus – daugiausia saugumo sumetimais.
Per pernai pradėtą „nacionalinį dialogą“, skirtą aptarti Malį kamuojančias rimtas problemas, buvo prieita prie išvados, kad naują parlamentą būtina išrinkti iki šių metų gegužės.
Naujos sudėties Nacionalinis Susirinkimas taip pat būtinas norint patvirtinti planuojamas konstitucijos pataisas, turinčias paskatinti decentralizaciją.
Ši iniciatyva būtų svarbi kalbant apie vyriausybės pastangas pasiekti taiką pagal 2015 metais Malio šiaurėje su ginkluotais sukilėliais pasirašytą susitarimą.
Smurtas tame regione prasiveržė 2012 metais, o tolesnius neramumus ėmė kurstyti džihadistai, kurie vėliau pradėjo veikti ir šalies centrinėje dalyje, o dabar kelią grėsmę kaimyniniams Burkina Fasui ir Nigeriui.
Teisėtumo klausimas
Vis tik Malyje kilo abejonių dėl artėjančių rinkimų teisėtumo.
Kovo 29 dieną surengtą pirmąjį turą sutrikdė virtinė džihadistų išpuolių – nuo kandidatų, įskaitant opozicijos lyderį Soumailą Cisse, pagrobimo iki balsadėžių naikinimo.
Oficialiais duomenimis, iš 22 tūkst. šalies balsavimo punktų tūkstantis per pirmąjį turą neatsidarė.
Be to, laikotarpiu tarp dviejų rinkimų etapų žuvo 25 kariai, nukauti per ataką prieš šiauriniame Bambos miestelyje esančią karinę bazę.
„Ar žmonės galės laisvai balsuoti [Malio] centre ir šiaurėje?“ – klausė Ibrahima Sangho iš „Synergie“, rinkimų stebėtojus pasiuntusių organizacijų susivienijimo.
Vidutinis rinkėjų aktyvumas šalyje siekė 35,6 proc. – toks rodiklis Maliui nėra išskirtinis, nors sostinėje Bamake jis tebuvo 12,9 procento.
Vis tik tam tikruose smurto apimtuose rajonuose rinkėjų aktyvumas buvo itin didelis. Pavyzdžiui, buvo pranešta, jog Kidalyje savo balsą atidavė 85 proc. rinkėjų. Vienas diplomatas mano, kad šis skaičius liudija apie galimą sukčiavimą.
I.Sangho taip pat išreiškė susirūpinimą dėl reikalavimo laikytis socialinio atstumo, įvesto siekiant apriboti koronaviruso plitimą Malyje.
Per pirmąjį turą apsauginės „priemonės nebuvo įgyvendintos visuotinai“, tvirtino jis.
Reaguodamas į tokius nuogąstavimus, prezidentas I.B.Keita pažadėjo, kad sekmadienį „visos sveikatos ir saugumo“ priemonės bus „griežtai įgyvendinamos“.
