Chunta buvo pakvietusi visuomenines ir politines organizacijas bei buvusius sukilėlius šeštadienį dalyvauti konsultacijose, tačiau, pasak pranešimo, susitikimas atidedamas.
Birželio 5-osios judėjimu pasivadinusi protesto koalicija, agitavusi prieš buvusį prezidentą Ibrahimą Boubacarą Keitą, į susitikimą pakviesta nebuvo.
Judėjimas reikalauja, kad karinė chunta suteiktų jam galimybę dalyvauti perėjime prie civilinio valdymo, kurį kariškiai pažadėjo, nors ir nepaskelbė jokio tvarkaraščio.
Po vis stiprėjusių masinių protestų jauni karininkai rugpjūčio 18 dieną sukilo, sulaikė I. B. Keitą ir kitus vadovus bei pasiskelbė šalies valdžia.
Perversmas sukrėtė Malio kaimynus Vakarų Afrikoje ir sąjungininkę Prancūziją, taip pat padidino nuogąstavimus dėl stabilumo šalyje, kurią jau ir taip kamuoja islamistų sukilimas, etninis smurtas ir ekonominės negandos.
Įtakingasis Malio imamas Mahmoudas Dicko – vienas pagrindinių masinių opozicijos protestų, paskatinusių nuversti prezidentą, veikėjų – penktadienį pareiškė, kad naujieji kariniai valdovai neturi carte blanche (visiškos laisvės veikti savo nuožiūra).
Jo komentaras pasirodė oficialiame Malio vyriausybės biuletenyje paskelbus dokumentą, rodantį, kad chuntos lyderiui faktiškai suteikiami valstybės vadovo įgaliojimai.
Vakarų Afrikos šalių lyderiai penktadienį pareikalavo nedelsiant pereiti prie civilinio valdymo ir per 12 mėnesių surengti rinkimus, bei pagrasino sankcijomis.
