Po vis stiprėjusių masinių protestų grupelė sukilusių karininkų praėjusį mėnesį sulaikė prezidentą Ibrahimą Boubacarą Keitą ir pasiskelbė šalies valdžia.
Perversmas sukrėtė Malio kaimynus Vakarų Afrikoje ir buvusią kolonijinę valdytoją Prancūziją, taip pat padidino nuogąstavimus dėl stabilumo šalyje, kurią jau ir taip kamuoja islamistų sukilimas, etninis smurtas ir ekonominės negandos.
Karinė chunta pažadėjo pasitraukti po neapibrėžtos trukmės pereinamojo laikotarpio, tačiau Malio kaimynai ir Prancūzija, nuogąstaujantys, kad krizė gali paveikti kaimynines valstybes, pareikalavo greitai perduoti valdžią civiliams.
Pasak karinio šaltinio, deryboms vadovauja chuntos lyderis Assimi Goita, bet šeštadienio susitikime jis nedalyvavo.
„Nuo rugpjūčio 18 dienos atveriame naują savo šalies istorijos puslapį“, – per pirmąjį derybų posėdį pareiškė antras pagal rangą chuntos narys Malickas Diawas.
Siekdama priversti chuntą greitai perduoti valdžią, 15 šalių vienijanti Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) paskelbė Maliui sankcijų ir uždarė sienas su šia šalimi.
Pirmąjį aukščiausio lygio susitikimą planuota surengti praėjusį savaitgalį, tačiau jis buvo paskutinę minutę atidėtas po kariškių ginčo su protestų prieš I.B.Keitą priešakyje buvusia opozicine civilių ir religinių lyderių koalicija.
Birželio 5-osios judėjimu pasivadinusi protesto koalicija pareikalavo, kad chunta suteiktų jai galimybę dalyvauti perėjime prie civilinio valdymo, tačiau nebuvo pakviesta į praėjusį šeštadienį planuotą susitikimą.
Judėjimas buvo pakviestas į šio šeštadienio ir sekmadienio derybas kartu su politinėmis partijomis, buvusiais sukilėliais, sąjungomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir žiniasklaidos atstovais.
Chunta pranešė, kad lygiagrečiai derybos vyks regionų sostinėse, joms vadovaus regionų valdytojai. Savo žodį galės tarti ir maliečių diaspora.
Vienas pagrindinių klausimų – kiek truks perėjimas prie civilių valdymo.
Iš pradžių chunta siūlė trejų metų pereinamąjį laikotarpį, bet vėliau sutrumpino jį iki dvejų metų.
Birželio 5-osios judėjimas sakė norintis 18-24 mėnesių pereinamojo laikotarpio.
Vakarų Afrikos lyderiai, kurie ragina surengti rinkimus per artimiausius 12 mėnesių, pirmadienį rengia vaizdo konferenciją, kurios pagrindinė tema – padėtis Malyje.
