„Pasiektas susitarimas dėl bendrojo dokumento, kuris spalio 8 dieną bus pateiktas vidaus reikalų ministrų tarybai“, – žurnalistams nurodė Maltos vidaus reikalų ministras Michaelas Farrugia po derybų su Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos kolegomis.
„Jokia šalis neturėtų būti palikta viena su sunkumais“, – sakė M.Farrugia, kalbėdamas apie pastangas sukurti automatinio paskirstymo schemą, kol bus galima peržiūrėti dabartinę sistemą – vadinamąsias Dublino taisykles.
Kritikai seniai įrodinėja, kad pagal šias taisykles neteisingai didelė našta tenka Viduržemio pakrančių šalims Italijai, Maltai, Graikijai ir Ispanijai.
Naujoji proeuropietiška Italijos vyriausybė ėmėsi greitai atšaukti griežtą antiimigracinę politiką, kurią vykdė buvęs kraštutinių dešiniųjų vidaus reikalų ministras Matteo Salvini, uždaręs uostus išgelbėtiems migrantams.
Europos susitarimas dėl migrantų būtų smūgis M.Salvini, rodantis, kad bendradarbiavimu pasiekiami geresni rezultatai nei konfrontacija.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras sakė, kad plano detalės kol kas nebus viešinamos.
„Dokumentas nebus paskelbtas iš karto,.. nes pirma norėtume jį pristatyti kitoms valstybėms narėms“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ch. Castaneras.
Po praėjusios savaitės susitikimo Italijos premjeras Giuseppe Conte ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino reformuoti Europos „neveiksmingą politiką“.
Šalys, kurios savanoriškai nepriima migrantų, turėtų sulaukti finansinių nuobaudų, tvirtino lyderiai.
„Europa turi būti geriau pasirengusi ir palaikyti priešakinėje linijoje atsidūrusias šalis, tokias kaip Italija, Graikija, Malta, Ispanija ir Kipras“, – atvykęs į derybas Maltoje sakė už migracijos politiką atsakingas Europos komisaras Dimitris Avramopulas.
Nevyriausybinė pagalbos organizacija „Oxfam“ preliminarų susitarimą pavadino „pozityviu pirmuoju žingsniu siekiant dalytis atsakomybe tarp ES šalių ir pirma vilties dėl humaniškesnės sistemos akimirka nuo Europos migracijos politikos suprastėjimo 2015 metais“.
