458 balsų „už“ sulaukusi R.Metsola tapo tik trečia moterimi, išrinkta į šį postą.
Ji pakeis praėjusią savaitę mirusį EP pirmininką Davidą Sassoli.
Po jo mirties R.Metsola laikinai ėjo EP pirmininko pareigas.
65 metų D.Sassoli mirė sausio 11-ąją ligoninėje Italijos šiaurėje, į kurią buvo paguldytas gruodžio 26 dieną dėl, anot jo atstovo spaudai, „rimtos komplikacijos, susijusios su imuninės sistemos disfunkcija“.
Buvęs italų žurnalistas socialistas D.Sassoli į Europos Parlamento vadovo postą buvo išrinktas 2019-ųjų liepos 3-iąją, o jo pustrečių metų kadencija buvo besibaigianti.
R.Metsolos kadencija truks iki 2024 metų vidurio.
Didžiausiai Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai priklausanti 43 metų R.Metsola laikyta realiausia pretendente laimėti EP pirmininko rinkimus.
„Esu moteris iš mažytės salos pietų Europos jūros vidury. Žinau, ką reiškia būti silpnesniąja puse“, – sakė R.Metsola savo paskutiniame prieš balsavimą kreipimesi į europarlamentarus Strasbūre.
„Mūsų pirmininkas turi būti bendro sutarimo formuotojas, kuris išklauso, gali sumažinti nuomonių skirtumus ir rasti aukso vidurį“, – kalbėjo ji.
Keturis vaikus auginanti R.Metsola pateikia save kaip progresyvią LGBTQ ir moterų teisių gynėją, tačiau dėl savo griežtos pozicijos abortų klausimu yra kritikuojama oponentų.
Katalikiškoje Maltoje abortai draudžiami. Birželį R.Metsola balsavo prieš ataskaitą, raginančią visas valstybes nares užtikrinti moterims galimybes saugiai nutraukti nėštumą.
Dėl tokios pozicijos EP žaliųjų ir kairiųjų frakcijos savo kandidatėmis į pirmininko postą iškėlė feministes, uoliai ginančias moterų apsisprendimo teisę.
EP pirmininko postas yra vienas iš aukščiausių ES hierarchijoje. Visgi ES asamblėja dažnai sulaukia kritikos, kad jai stinga realios valdžios.
