Marijos uragano pasekmės Puerto Rike – iki šiol neaišku, kiek žuvo žmonių

Praėjus trims mėnesiams po Puerto Riką nusiaubusio uragano, mieste vis dar trūksta geriamojo vandens, neatnaujintas elektros tiekimas, yra žmonių, gyvenančių palapinėse. Be to, nors skamba neįtikimai, ligi šiol net tokios išsivysčiusios šalies, kaip JAV, teritorijoje nežinoma, kiek tiksliai žmonių žuvo. Dar viena problema, apie kurią rašo užsienio spauda, ta, kad kritiškai pablogėjo daugybės Puerto Riko gyventojų psichikos sveikata ir padaugėjo savižudybių, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Pasaulio laikas“.
Uraganui Maria sugriovus tiltą, San Lorenzas liko atkirstas nuo pasaulio
Uraganui Maria sugriovus tiltą, San Lorenzas liko atkirstas nuo pasaulio / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Praėjus trims mėnesiams, Puerto Riko gyventojai puikiai prisimena jų salą nusiaubusį 4-os kategorijos (iš penkių galimų) uraganą Mariją. Stichija visame beveik 3,5 mln. gyventojų turinčiame Puerto Rike nutraukė elektros energijos tiekimą ir sustabdė mobiliojo telefono ryšio perdavimą. Baimę keliantys prisiminimai žmonių nepalieka ir dėl patirtų išgyvenimų per uraganą, ir dėl to, kad didžioji dalis jų vis dar kasdien tiesiogiai susiduria su stichijos paliktais pėdsakais.

Praėjus dviem savaitėms po stichijos, į JAV priklausančią teritoriją padėti nukentėjusiesiems atvyko tarptautinės organizacijos „Oxfam“ atstovai. Paskutinį kartą „Oxfam“ humanitarinės pagalbos JAV teritorijoje reikėjo tik 2004 m., po uragano Katrinos Naujajame Orleane. Ir prieš 14 metų, ir dabar priežastis ta pati – vangūs Amerikos vyriausybės veiksmai, nors daugybei žmonių vis dar reikėjo skubios pagalbos.

Kiek vėliau, po nelaimės praėjus dviem savaitėms, saloje apsilankė prezidentas Donaldas Trumpas, nors daugelis kritikų jo vizitą ir laikyseną per kelionę pavadino politine katastrofa. Jis teigė, kad šis uraganas, palyginti su Katrina, nėra katastrofa, be to, per kelionę vis primindavo, kiek pinigų vyriausybei kainuoja stichijos padariniai, o dar vėliau savo „Twitterio“ paskyroje įžeidinėjo sostinės merę, esą ši be reikalo apkaltino federalinę valdžią apleidus Puerto Riką sunkiausiu metu.

Tačiau po D.Trumpo vizito žmonės nepajautė palengvėjimo. Po mėnesio daugiau nei milijonas puertorikiečių, o tai trečdalis gyventojų, vis dar neturėjo nuolatinio priėjimo prie geriamojo vandens.

„Vox“ žurnalistai teigia, kad, sutinkant Naujuosius metus, atrodė, jog Puerto Rike galbūt ir sugebėta atkurti kažką panašaus į normalų gyvenimą, vis dėlto teigiamas vaizdas gali susidaryti nebent pačiame sostinės San Chuano centre.

Iki šiol maždaug trečdalyje salos nėra elektros energijos. Tai viena didžiausių problemų. Gruodžio pabaigoje dėl to nepatenkinti puertorikiečiai netgi surengė protestą.

Visiškai atnaujinti elektros energijos tiekimą žadama gegužės mėnesį. Teigiama, kad darbai vyksta ypač lėtai dėl to, kad ir iki uragano elektros tinklai buvo labai prastai suprojektuoti, o iš naujo juos nutiesti ypač nelengva kalnuotose Puerto Riko teritorijose.

Švaraus geriamojo vandens stygius – dar didesnė problema nei elektra, teigia „Oxfam“ organizacijos atstovai. Pranešama, kad sutvarkyta maždaug 80 proc. nuotekų sistemos, tačiau vanduo daug kur išlieka užnuodytas.

Dar viena problema, apie kurią rašo „The New York Times“, – po uragano praėjus trims mėnesiams ir vis dar sunkiai stojantis ant kojų, kritiškai pablogėjo daugybės Puerto Riko gyventojų psichikos sveikata. Puerto Rike jau pastaruosius 10 metų buvo stebimas psichikos ligonių skaičiaus augimas. Tai siejama su 2007 m. prasidėjusia ekonomikos krize, pradėjusį augti nedarbą, skurdą. Taip pat teigiama, kad, dėl ekonominių priežasčių padidėjus emigracijai, su psichologinėmis problemomis susidūrė emigracijos išskirtų šeimų nariai.

Puerto Riko medikai „The New York Times“ žurnalistams teigia, kad uraganas psichikos ligų krizę dar labiau pagilino. Rašoma, kad didžioji dalis salos gyventojų patiria potrauminio sindromo simptomus. Po uragano dar padaugėjo savižudybių. Tai nėra neįprastas reiškinys – po uragano Katrina 2005 m. Naujajame Orleane ar žemės drebėjimo 2010 m. Haityje taip pat gerokai padaugėjo psichikos ligonių.

„The New York Times“ žurnalistams mokslininkai aiškina, kad tokie procesai prasideda, kai katastrofa sugriauna ne tik asmens, bet visos visuomenės pagrindą, be to, vangi valdžios reakcija žmones nesąmoningai verčia jaustis nereikalingiems.

Puerto Riką nusiaubusio uragano pasekmės ir lėta valdžios reakcija sukėlė masinę emigraciją. „Vox“ žurnale teigiama, kad per paskutinius tris mėnesius iš Puerto Riko teritorijos į žemyninę Amerikos dalį emigravo daugiau nei 260 tūkst. žmonių, bet tai tik apytiksliai oficialūs skaičiavimai. Prieš nelaimę, oficialiais duomenimis, šalyje gyveno beveik 3,5 mln. žmonių.

Nors ir iki uragano puertorikiečiai nuosekliai emigravo ieškoti darbo, uraganas šį procesą paskatino neregėtu tempu. Kai kuriuos žmones iš salos privertė bėgti maisto, vandens, elektros stygius. Didžioji dauguma žmonių patraukė į Floridą. Vieni jų apsistojo pas gimines, artimuosius, kiti apsigyveno viešbučiuose, kurios apmoka Federalinė ekstremalių įvykių valdymo agentūra (FEMA).

Tačiau sausio 15 d. ši pagalbos nukentėjusiesiems programa baigsis, todėl Floridos valdžia nuogąstauja, kad valstijoje atsiras tūkstančiai Amerikos piliečių, neturinčių kur apsigyventi.

Nors puertorikiečiai, gyvenantys saloje, nebūtinai turės savo kandidatą Kongrese, dabar dešimtys tūkstančių jų, išvykusių iš salos, greičiausiai išreikš savo pyktį per ateinančius vidurio kadencijos rinkimus.

Apžvalgininkai neabejoja, kad atsaini federalinės valdžios pagalba po nelaimės neliks pamiršta ir Puerto Riko gyventojų nuoskaudos respublikonams gali vaidentis dar ilgai. Nors puertorikiečiai, gyvenantys saloje, nebūtinai turės savo kandidatą Kongrese, dabar dešimtys tūkstančių jų, išvykusių iš salos, greičiausiai išreikš savo pyktį per ateinančius vidurio kadencijos rinkimus, kai bus sprendžiama, kas užims visas 435 vietas Atstovų Rūmuose ir 33 iš 100 vietų Senate. Šiuo metu Atstovų Rūmuose daugumą turi Respublikonų partija, tačiau vidurio kadencijos rinkimai gali pakeisti galios santykį.

Žiniasklaidoje teigiama, kad Federalinė ekstremalių įvykių valdymo agentūra patiria vieną didžiausių apkrovų istorijoje. Vis dar teikiama pagalba rugpjūčio mėnesį nuo audros nukentėjusiesiems Teksase, nuolatos reikia pagalbos laukinių gaisrų niokojamoje Kalifornijoje.

Vis dėl to teigiama, kad Puerto Rikas išlieka pagrindinis agentūros darbo centras. Šiuo metu daugiausia jėgų skiriama elektros linijai atnaujinti, visuomeninių pastatų statybai ir privatiems namams rekonstruoti, be to, suteikiamos paskolos verslui, nes ekonomika Puerto Riko teritorijoje pastaruosius mėnesius patiria visišką sąstingį.

Praėjus trims mėnesiams po uragano, net tokios išsivysčiusios šalies, kaip JAV, teritorijoje nežinoma, kiek tiksliai žmonių žuvo.

Keli šimtai žmonių dar vis gyvena palapinėse. Galbūt skamba neįtikimai, bet, praėjus trims mėnesiams po uragano, net tokios išsivysčiusios šalies, kaip JAV, teritorijoje nežinoma, kiek tiksliai žmonių žuvo.

Puerto Rike spalio pradžioje viešėjęs prezidentas D.Trumpas pasveikino gubernatorių Ricardo Rossellą, kad aukų skaičius nedidelis – tada oficialiai jų buvo šešios. Kiek vėliau buvo skelbiama, kad aukų padaugėjo iki 64 – tiek jų yra ir dabar. Tačiau „Vox“ ir „The New York Times“ žurnalistai, ištyrę statistikos duomenis, daro išvadą, kad žuvusiųjų yra 1085 arba 1052.

Parengta pagal užsienio spaudą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų