Tūkstančiams savo rėmėjų M.Le Pen prabilo apie dviejų totalitarizmų pavojų – globalizacijos ir islamizmo. Jos kalba, kurioje buvo perspėjama dėl biurokratų ir islamo radikalų naikinamos šalies, ekspertams priminė JAV prezidentu tapusio Donaldo Trumpo kampanijos detales.
Šeštoji pagal dydį pasaulio ekonomika – Prancūzija, buvo piešiama niūriomis spalvomis, kaip beveik sunaikinta valstybė. „Tai mūsų šalis!“ – pilnutėlei rėmėjų salei šaukė Prancūzijos populistų lyderė.
Jos teigimu, amerikiečiai parodė, kad išlaikė tikėjimą nacionaliniu interesu. M.Le Pen žadėjo, kad toks bus ir jos valdymo principas. Kraštutinių dešiniųjų atstovė piktinosi, kad, pasak jos, prancūzams nebeleidžiama būti savo šalies patriotais.
Nepaisant to, kad M.Le Pen nėra apklausų lyderė, bet jos siunčiama žinia terorizmo nuvargintai ir vis sparčiau augančios bedarbystės purtomai Prancūzijai patraukli kaip niekada.
Žadama kova antrajame rate
Apklausos rodo, kad „Nacionalinio Fronto“ lyderė gali patekti į antrąjį prezidento rinkimų ratą. Panašu, kad jos varžovu taps Prancūzijos kairiųjų atstovas Emmanuelis Macronas, taip pat intensyviai pradėjęs savo kampaniją pietinėje šalies dalyje.
Skirtingai nei D.Trumpo pėdomis sekanti 48 metų M.Le Pen, grasinanti užverti Prancūzijos sienas migrantams ir netgi organizuoti „Frexit“, E.Macronas žada atvirą Prancūziją.
Jis netgi viešai pasišaipė iš naujojo JAV lyderio, pareikšdamas, kad jau nuo šių metų gegužės mėnesio, jam laimėjus rinkimus, amerikiečių mokslininkai, kurių veiklos rezultatas neigia D.Trumpo administracija, galės rasti prieglobstį Prancūzijoje.
Abu kandidatai pateikia save kaip ne politinio elito narius. M.Le Pen atstovauja kraštutinei dešinei, o socialistų vyriausybėje dirbęs E.Macronas nėra valdančiosios partijos narys.
„Nacionalinio Fronto“ lyderę remia žemesnes pajamas gaunantys prancūzai: fabrikų darbininkai, buvę kariai, vidaus reikalų sistemos pareigūnai. „Aš nesu dešiniųjų pinigų atstovė, aš nesu kairiųjų pinigų atstovė! Aš žmonių kandidatė!“, – tikino M.Le Pen.
Tiesa, jos rinkimų kampanija ir finansus persmelkusi draugystė su Rusija ir Vladimiro Putino režimu. „Nacionalinį Frontą“, kurį laiką išlaikė jam milijoninę paskolą suteikęs Pirmasis Rusijos-Čekijos bankas.
Partijos įkūrėjas – tėvas
„Nacionalinis Frontas“ susibūrė praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje kaip buvusių nacių kolaborantų ir karo veteranų, pasipiktinusių Alžyro nepriklausomybės paskelbimu, politinė jėga. Ją įkūrė M.Le Pen tėvas Jeanas-Marie Le Penas.
Tapusi partijos lydere dukra atsikratė tėvo, išmesdama jį iš partijos. Dabar M.Le Pen tikina, kad kalba „visos liaudies vardu“.
Jos kalbos metu ekrane buvo rodomi imigrantų nusikaltimai, džihadistų planuojamų atakų, Europos Sąjungos biurokratų, vagiančių darbus iš eilinių prancūzų vaizdai.
„Neįmanoma taps įmanoma“, – šaukė M.Le Pen, žadėdama, kad nepraėjus nei šešiems mėnesiams nuo jos išrinkimo Prancūzijoje bus paskelbtas referendumas dėl išstojimo iš ES.
„Neįmanoma taps įmanoma“, – šaukė M.Le Pen, žadėdama, kad nepraėjus nei šešiems mėnesiams nuo jos išrinkimo Prancūzijoje bus paskelbtas referendumas dėl išstojimo iš ES.
Ji taip pat pažadėjo apsaugoti šalies sienas ir pasitraukti iš NATO aljanso. Populistės teigimu, užsieniečiai išnaudoja šalies socialinių paslaugų sistemą. „Mūsų pelnas yra išdalinamas visame pasaulyje“, – piktinosi ji.
M.Le Pen, kaip ir D.Trumpas žadėjo atstatyti tvarką šalyje ir tai padaryti per penkerius metus. Tiesa, ji nekalbėjo apie buvusius klestėjimo metus, kaip tai darė JAV respublikonų kandidatas.
„Ji turi tikrą programą. Liaudies vardu, skirtą darbininkams ir parengtą darbininkų“, – susižavėjęs kalbėjo M.Le Pen gerbėjas, 58 metų buvęs kariškis Ericas Fusisas. „Ji skirta tautai, o ne finansiniam sektoriui ir bankams“, – teigė jis.
