„Instagram“ tinkle jis paskelbė nuotrauką su prierašu „Jei grįšime“, žodis „jei“ buvo perbrauktas ir pakeistas į „kada“.
„Frazė, kurią nuolat taisydavome pokalbiuose vieni su kitais nelaisvėje.
Ačiū visiems už sveikinimus ir palaikymo žodžius“, – rašė karys.
„Keturis mėnesius visada buvau tikras, kad ukrainiečiai mūsų nepamiršta ir šaukė apie mus visam pasauliui. Net be bendravimo ir žinių jaučiau drąsiausių, geriausių pasaulio žmonių palaikymą.
Džiaugiuosi, kad pagaliau galiu apkabinti savo artimiausius giminaičius, ir dėkoju visiems, kurie padarė šiuos mainus įmanomus“, – sakė D.Kozackis.
Skaudžiausia yra tai, kad daugelis brolių po Rusijos teroristinio išpuolio Olenivkoje, kur buvo kalinami Mariupolio gynėjai, daugiau niekada nebepamatys savo šeimų, pridūrė jis.
D.Kozackis paragino dėti pastangas, kad tie, kurie liko nelaisvėje, artimiausiu metu grįžtų namo.
„Tik tada būsiu visiškai laimingas. Esu namuose – Ukrainoje! Tęskime kovą“, – užbaigė jis.
Anksčiau „Oresto“ ir „Paukštės“ (Katerynos Poliščuk) nuotrauką paskelbė jo sesuo Daša.
D.Kozackis kartu su bendražygiais gynė Mariupolį, vėliau buvo apsuptyje gamykloje „Azovstal“, iš kurios pateko į nelaisvę.
Jis yra legendinių vaizdo įrašų ir nuotraukų iš „Azovstal“, kurios gavo apdovanojimus pasauliniuose nuotraukų konkursuose, autorius.
Smūgis Putinui
Per didelį apsikeitimą belaisviais rugsėjo 21 dieną Ukraina atidavė Rusijai su prezidentu Vladimiru Putinu siejamą prorusišką oligarchą ir politiką Viktorą Medvedčuką bei dar daugiau nei 50 rusų belaisvių.
Mainais atgavo daugiau nei 200 karių, tarp jų ir Mariupolį bei „Azovstal“ ilgai gynusio pulko „Azov“ vadą Denysą Prokopenką-Redį, jo pavaduotoją Sviatoslavą Palamarą-Kalyną, „Azov“ vyresnįjį karininką Olehą Chomenką, 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadą Serhijų Volynskį-Volyną ir Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-osios brigados vadą Denysą Šlehą.
Šie mainai gali būti rimtas smūgis V.Putinui, nes iki šiol didžiausi Rusijos karo šalininkai net negalėjo pagalvoti, kad D.Prokopenka bus iškeistas, o separatistinėse respublikose buvo viešai rengiamasi „Azov“ karių tribunolui.
Ukrainos pajėgos ilgą laiką atsisakė pasiduoti „Azovstal“ gamykloje, nors trūko amunicijos ir atsargų, o rusų karių buvo daugiau, todėl visoje šalyje jos buvo giriamos už pademonstruotą didvyriškumą.
