Buvo ir kelių mėnesių kūdikių
Donecko regioninio dramos teatro rūsys ilgiau nei savaitei namais buvo tapęs ir 38-erių Mariupolio gyventojai, kurią BBC pristato Kate vardu, bei jos 17-mečiui sūnui. Jų pačių, kaip daugelio uostamiesčio gyventojų, būstą sugriovė Rusijos karių atakos.
Kone tris savaites Mariupolį yra apsiautusios ir apšaudo užpuolikų pajėgos.
Maždaug 300 tūkst. gyventojų įkalinti jame be elektros, dujų ar vandentiekio. Rusijai neleidžiant pristatyti humanitarinės pagalbos, jie jau seniai stokoja maisto ir vaistų.
Iki karo miesto zoologijos sodo parduotuvėje dirbusi Kate vylėsi, kad teatro pastatas bus pakankamai saugus prieglobstis.
Pirmas dvi dienas suaugusieji neturėjo jokio maisto. Valgyti gaudavo tik vaikai
Paauglys su mama, kaip ir dešimtys kitų šeimų, turėjo išsitekti tamsiuose kambarėliuose, koridoriuose ir salėse. Kai kurios moterys, prisiminė Kate, ant rankų sūpavo vos 4 ar 5 mėnesių amžiaus kūdikius.
„Iš pradžių buvo tikrai sunku, nes nebuvo gerai organizuoto maisto tiekimo, – BBC pasakojo ji. – Pirmas dvi dienas suaugusieji neturėjo jokio maisto. Valgyti gaudavo tik vaikai.“
Gyventojai miegojo ant lovų, kurias pasidirbino, salėse esančių kėdžių minkštas dalis sudėję ant grindų. Medinės dalys, anot Kate, buvo pjaustomos ir naudojamos vietoj malkų maistui pasigaminti. Mat aplink teatrą augo nepakankamai medžių, be to, buvo pavojinga išeiti nusikirsti jų šakų.
Žinomas Ukrainos karo žurnalistas Jurijus Butusovas jau po subombardavimo savo paskyroje „Facebook“ paskelbė anksčiau darytą vaizdo įrašą iš teatro vidaus.
Jame matyti, kad viduje prisirinkę daugybė civilių, ypač daug moterų ir vaikų. Galima matyti, kaip žmonėms dalijamas maistas, kitose patalpose žmonės ilsisi.
Paskelbęs šį įrašą žurnalistas dar nežinojo, kad subombarduotame teatro pastate buvę žmonės išgyveno.
Vakarienei – sausainiai
Praėjus keturioms dienoms Ukrainos pajėgoms pavyko į teatrą atgabenti šiek tiek maisto produktų ir lauko virtuvėlę, tad besislepiantieji galėjo kai ką pasigaminti. Pietums jie valgydavo sriubos, kartais – avižų košės, o vakarienei – sausainių, kuriuos užgerdavo arbata.
Įspūdingas sovietmetį menantis pastatas Mariupolio centre, netoli Azovo jūros, buvo paverstas civilių gyventojų slėptuve. Miesto vicemero Sergejaus Orlovo teigimu, jame prisiglaudė iki 1,2 tūkst. žmonių. „Human Rights Watch“, remdamiesi evakuotų gyventojų pasakojimais, nurodė kiek mažesnį skaičių – 500-800.
Kate žodžiais, nesiliaujant Rusijos pajėgų atakoms, pastatai aplink teatrą buvo apgadinti arba visai sugriauti. „Žinojome, kad turime ištrūkti, nes greitai nutiks kas nors siaubingo“, – prisiminė ji.
Teatro subombardavimo išvakarėse moteriai su sūnumi pavyko išeiti į lauką ir įšokti į mašiną. Automobilyje jau sėdėjo keturių asmenų šeima, jų keturi šunys ir katė.
„Paprašėme paimti ir mus, nes neturėjome savo mašinos. Jie prisijungė prie maždaug 2 tūkst. mašinų, kurioms pavyko antradienį palikti Mariupolį, konvojaus“, – pasakojo Kate. Jiems pavyko pasiekti šalies vakaruose esantį Lvivą.
Mariupolio taryba paskelbė, kad Rusijos lėktuvas numetė bombą ant teatrą, ir ataką pavadino „tyčine bei ciniška“. Rusija paneigė, kad taikėsi į šį pastatą, tačiau vien uostamiestyje ji jau atakavo keletą viešųjų pastatų, įskaitant ligoninę, bažnyčią ir daugybę gyvenamųjų namų.
Pilotus įspėjo, kad yra vaikų
Palydovu anksčiau darytose nuotraukose, kurias paskelbė JAV kompanija „Maxar“, matyti, jog greta pastato iš dviejų pusių buvo didžiulėmis raidėmis rusiškai parašyta „vaikai“. Taip tikėtasi atgrasyti Rusijos naikintuvus nuo apšaudymo.
Bandant pašalinti nuolaužas, daug valandų po atakos nebuvo aišku, kas nutiko su slėptuve, ar yra likusių gyvų žmonių. Ukrainos parlamentaras Dmytro Gurinas ketvirtadienį paskelbė, kad ši pastato dalis atlaikė ataką ir kad gelbėtojai stengiasi atlaisvinti išėjimą.
„Panašu, kad daugelis jų (rūsyje besislėpusių žmonių – red. past.) išgyveno“, – nurodė politikas.
Tačiau, anot jo, gelbėjimo darbus vykdyti nelengva, mat Rusija nesiliovė atakuoti miestą: tęsėsi apšaudymai, naikintuvai vis mėtė bombas. Nuo Rusijos įsiveržimo vasario pabaigoje Mariupolyje žuvo jau mažiausiai 2,4 tūkst. žmonių, tiesa, tikslus skaičius gali būti ir didesnis – daugelis laidojami tiesiog masinėse kapavietėse.
Miesto valdžios skaičiavimais, jau 80-90 proc. pastatų yra apgadinti ar visai sugriauti. Kai kurie kvartalai esą visiškai sulyginti su žeme.
