„Ko nesugebėjo pasiekti karine jėga, Rusija bando pasiekti ekonominėmis priemonėmis, blokuojant regioną“, – Lietuvos žurnalistams sako Donbaso vartais vadinamo uosto prie Azovo jūros vadovas Aleksandras Oleynikas.
Pernai Rusija virš Kerčės sąsiaurio pastatė ją ir aneksuotą Krymo pusiasalį jungiantį tiltą, apribojusį didžiausių laivų judėjimą.
Taip pat pradėta visų per šį sąsiaurį iš Juodosios jūros į Azovą įplaukiančių laivų patikra daugiau nei perpus sumažino Mariupolio uosto krovos apimtis.
Įtampa apogėjų pasiekė pernai lapkritį, kai Rusija prie Krymo apšaudė kelis Ukrainos laivus ir paėmė jūreivius į nelaisvę.
„Visas karinis konfliktas mūsų skaičiavimais Mariupolio uostui kainavo apie 200 mln. eurų nuostolių – tai ir sunaikinta infrastruktūra, ir prarasti krovinių srautai“, - skaičiuoja direktorius.
Tačiau šiemet 130 metų sukaktį švęsiantis uostas persitvarko ir nepaisant Rusijos pastangų tebėra pelningas.
Strateginis miestas ir taikinys
Pusę milijono gyventojų turintis Mariupolis yra strategiškai svarbus Ukrainos miestas ir dėl plačiai išvystytos pramonės, ir dėl logistinės padėties.
Rusijai tai strateginis taikinys dėl dar vienos priežasties, siekiant sukurti sausumos koridorių į Krymo pusiasalį.
2014-aisiais Pietryčių Ukrainos miestą trumpam buvo užėmusios Rusijos ir jos remiamų separatistų pajėgos, tačiau Ukrainos kariuomenė bei Mariupolio gyventojai teritoriją atkovojo.
Šiuo metu apšaudymai vos už 20 kilometrų nuo Mariupolio prie kontaktinės linijos su vadinamąja „Donecko Liaudies Respublika“ tebevyksta kasdien, abejose pusėse žūtys ir sužeidimai fiksuojami kas savaitę.
Štai praėjusią savaitę Lietuvos žurnalistus lydėję Ukrainos kariuomenės atstovai dėl suintensyvėjusių apšaudymų atšaukė planuotą apsilankymą karo suniokotame šiuo metu negyvenamoje Širokinėje, o kitądien pranešė apie šioje gyvenvietėje vieną žuvusį ir vieną sužeistą Ukrainos karius.
Vietiniai vadinamosios buferinės zonos kaimų gyventojai priprato prie sprogimų, sako ir pavargę, ir pripratę prie konflikto. Jie tikina perpratę karo veiksmų dienotvarkę – apšaudymai suaktyvėja antroje dienos pusėje, kai ESBO stebėtojai baigia dienos patruliavimą.
„Štai, ir vėl triukšmauja“, – taip tolumoje pasigirdus sprogimui pokalbio su Lietuvos žurnalistais metu abejingai replikavo minų laikų apsuptoje Gnutovo perėjoje kalbintas 47-erių Olehas.
Tuo metu Mariupolis gyvena visiškai ramų gyvenimą – pernai renovuota centrinė miesto aikštė, tvarkoma transporto infrastruktūra, apšvietimas, atstatomos ligoninės.
Visgi vienas didesnių iššūkių miestui kyla tvarkantis su vadinamųjų „naujųjų mariupoliečių“ banga. Mariupolyje pernai registravosi beveik 150 tūkst. į miestą iš separatistų okupuotų teritorijų atvykusių gyventojų.
Po tokio augimo miestui tenka skirti daugiau dėmesio socialinėms problemoms spręsti, ieškoti būdų mokėti žmonėms didesnius atlyginimus, ieškoti išeities iš nedarbo.
Mariupolio uosto vadovas sako, kad dėl to tenka nepaisyti verslo logikos, kad ir kaip sunku bebūtų išlaikyti maždaug 3200 darbuotojų. Vidutinis atlyginimas čia siekia 360 eurų – kiek daugiau, nei mieste.
Ką padarė Maskva?
Ukrainos Vyriausybės nekontroliuojamoje teritorijoje liko anglies šachtos, dauguma jų išgrobstytos ar užlietos vandens. Anglies kroviniai sudarė reikšmingą dalį Mariupolio krovinių srauto.
„Turėjome specializuotą atskirą anglies terminalą, bet buvome priversti jį užkonservuoti“, – sakė A.Oleynikas.
Sunaikinta infrastruktūra, geležinkeliai, nutrauktos svarbios jungtys su pramonės centrais, dėl nesaugios padėties iki šiol uždarytas oro uostas, karo technikos sugadinti keliai – visa tai galiausiai atsispindėjo uosto nuostolių lentelėje.
Klestėjimo metais 2007-aisiais jo krova siekė 17,5 mln. tonų sausųjų krovinių – daugiausia metalo produkcijos, anglies, statybinių medžiagų.
Pernai uosto krova tesudarė 5,3 mln. tonų, o tam didelę įtaką turėjo Rusija, sumažinusi galimybę didžiuliams laivams praplaukti pro Kerčės sąsiaurį.
Uosto veikla glaudžiai susijusi su Mariupolyje dirbančioms keliomis gigantiškomis metalo pramonės gamyklomis. Vieno turtingiausių Ukrainos Oligarcho Rinato Achmetovo šiuo metu valdomos gamyklos „Iljič“ ir „Azovstal“ didžiąją dalį savo produkcijos į JAV, Pietryčių Aziją eksportavo per čia pat esantį miesto uostą, tačiau buvo priverstos nukreipti didžiąją dalį krovinių kitur.
Tai nutiko Rusijai pastačius tiltą į Krymą, apribojusį galimybes pro jį praplaukti aukštesniems nei 33 metrų laivams.
„Anksčiau atplaukdavo ir 38 metrų, ir 43 metrų aukščio laivai. Taigi, laivų skaičius gerokai sumažėjo. Paskaičiavome, kad 144 laivai, kurie iki tol paskutiniu laiku atplaukdavo, pastačius tiltą jau nebegali iki mūsų atplaukti“, – kalbėjo Mariupolio uosto vadovas.
„Kai Rusija aiškina, kad niekaip nenuskriaudė Ukrainos uostų, esą kaip plaukė taip plaukia laivai, tai yra įprastas jiems melas“, – pridūrė jis.
Eiles sumažino tarptautinis dėmesys
Dar viena pernai Rusijos įvesta priemonė – visų laivų patikros prie Kerčės kanalo.
Nors pati pasieniečių iš Rusijos FSB patikros procedūra užtrunka vieną ar dvi valandas, tačiau iki tol kelias paras trukdavęs laukimas iki pareigūnų apsilankymo nuolat ilgėjo, kol pernai rudenį pasiekė apogėjų – laivai prie Kerčės stovėdavo 10-15 parų.
„Laivų savininkai neteko intereso Azovo jūroje, nes šios prastovos vienam laivui, gabenančiam kokias 15-20 tūkst. tonų, para kainuoja 15 tūkst. dolerių. Tai dešimt parų stovint nuostolis sudaro 150 tūkst. dolerių“, – pasakojo A.Oleynikas.
Praėjusių metų lapkritį Rusijai apšaudžius ir sulaikius trijų Ukrainos laivų įgulas, Maskva sulaukė aštrios tarptautinės reakcijos ir sugriežtintų sankcijų. Ukrainos jūreivius Rusija iki šiol laiko nelaisvėje.
Mariupolio uosto vadovas tvirtino, kad laivų eiles prie Kerčės sąsiaurio sumažino po incidento atsiradęs tarptautinis dėmesys – patikrų laivams vėl tenka laukti parą ar dvi.
Visgi dėl įvestos patikros uostas, vadovo teigimu, pernai neteko dar apie 2,5 mln. tonų krovinių.
„Dėl jūsų griežtos ir aiškios reakcijos pavyko pristabdyti tokią keliais etapais Rusijos vykdytą Azovo jūros okupaciją. (…) Tikslas vis tik buvo maksimaliai perimti Azovo jūros kontrolę ir paversti šį Ukrainos regioną, t. y. Mariupolio ir Berdiansko uostus, ekonomiškai nepatraukliais ir nenaudingais užsienio laivų kompanijoms“, – kalbėjo A.Oleynikas.
Pasak jo, anksčiau buvusios viltys, kad karas greit pasibaigs netrukus užgeso, todėl gelbstint uostą buvo būtina persiorientuoti ir pertvarkyti.
Jau šiemet rudenį uoste turėtų pradėti veikti grūdų terminalas, į kurį valstybės valdoma įmonė investavo 17 mln eurų.
Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, tad Mariupolis šioje srityje tikisi sėkmės.
Nors užsienio verslininkai neskuba žvalgytis dėl nesaugios ir nestabilios padėties, viena kinų kompanija investavo į uosto sandėlio atnaujinimą.
„Uostas negali stovėti vietoje, žmonės turi žinoti, kad ir jie ir jų vaikai turės ateitį, nes uoste dirba ir vaikai, ir anūkai, tėvai ir seneliai“, – teigė Mariupolio uosto vadovas.
Dalį BNS žurnalistės kelionės išlaidų apmokėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Pranešimo turiniui tai įtakos neturi.
