Supraskite teisingai, tai ne kaltinimas ir ne priekaištas. Buvo daug rimtų priežasčių užmiršti Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.
Pastarąjį pusmetį Vakarų pasaulio dėmesį prikaustė Sirija. Pilietinis karas peraugo į tarptautinį konfliktą, NATO šalis Turkija numušė Rusijos naikintuvą, o Europą užgulė migrantai iš viso regiono.
Suprasti akimirksniu
- Po Minsko susitarimų pasikeitė karo forma
- Rusijos armija tebėra Ukrainos teritorijoje
- Ukraina savo kariams siūlo kontraktus „iki gyvenimo galo“
- Fronte siautėja girtuoklystė ir potrauminis stresas
- Pagrindinė Rusijos agresijos priežastis – Krymas
Be to, per pastarąjį pusmetį vakariečiai patys jaučiasi lyg gyvendami karo zonoje. Sustiprėjusi „Islamo valstybė“ surengė seriją teroristinių išpuolių Europos sostinėse, o per socialinius tinklus plinta juodosios vėliavos propaganda.
Ukraina buvo pamiršta ir dėl vadinamųjų Minsko taikos susitarimų, kurie įžiebė viltį, kad ginkluotą konfliktą gali išspręsti politikai ir diplomatai.
Galiausiai, pati Ukraina bando pamiršti, kad gabalą jos teritorijos yra okupavusi Rusija ir separatistai.
Tačiau karas tęsiasi. Konflikto mastas nesumažėjo, tačiau pasikeitė forma ir kelios svarbios detalės.
15min pateikia 5 pačius svarbiausius faktus apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. Kas šiuo metu ten vyksta ir kas pasikeitė per metus nuo Minsko taikos susitarimų?
1 DALIS: Ukrainos patriotus terorizuoja prorusiški „partizanai“
2 DALIS: Frontininkus žudo separatistų artilerija ir girtuokliavimas
3 DALIS: Priešakinių pozicijų kariai nubunda ir užmiega su sprogimais
4 DALIS: Fronte gyvenantys civiliai bijo ne apšaudymų, bet keršto
1. Po Minsko taikos susitarimų pasikeitė karo forma
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje pasikeitė.
Per pirmąją fazę, nuo 2014 metų pavasario iki rudens, po šalies rytines teritorijas stūgavo chaosas, nebuvo aiškių fronto linijų ir pozicijų. Ukrainos savanorių batalionai sustabdė separatistų siautėjimą, tačiau ir patys patyrė didelių nuostolių. Tada fronto linija spurdėjo tarsi adata, fiksuojanti žemės drebėjimą.
Rudenį susiformavo vadinamosios antiteroristinės operacijos (ATO) zona, fronto linija, ir tada prasidėjo bene žiauriausia karo fazė. Kariaujančios pusės jau buvo įsitvirtinusios, tačiau vis tiek bandė pereiti į puolimą, todėl kiekvienas mūšis baigdavosi skerdynėmis.
Šiuo metu fronto linija yra labai aiški, žinoma metrų tikslumu. Per pastaruosius metus ji keitėsi tik tada, kai Ukrainos armija užėmė kelis kaimelius vadinamojoje niekieno zonoje.
Antroji fazė baigėsi 2015 metų vasarį, kai ukrainiečiai patyrė žiaurų pralaimėjimą prie Debalcevės ir buvo priimti Minsko taikos susitarimai.
Tada ginkluotas konfliktas perėjo į trečiąją fazę.
Šiuo metu fronto linija yra labai aiški, žinoma metrų tikslumu. Per pastaruosius metus ji keitėsi tik tada, kai Ukrainos armija užėmė kelis kaimelius vadinamojoje niekieno zonoje.
Pastarąjį kartą didelis puolimas įvyko 2015 metų birželio 3-ąją, kai Rusijos armija ir separatistai pabandė perimti Marjinkos miestelį, tačiau jiems nepavyko ir fronto linija nepasikeitė.
Nuo to laiko nebuvo jokių didesnių manevrų, tačiau negalima sakyti, kad nebevyksta karas.
Fronte karaliauja 120 mm minosvaidžiai, kurių sprogimas gali griauti pastatus ir paskleisti mirtinas skeveldras maždaug 200 metrų spindulių.
Taip pat naudojama „Grad“ raketinė artilerija, tankai, 88 mm minosvaidžiai, šarvuoti transporteriai, zenitinės patrankos, sunkieji kulkosvaidžiai, pėstininkų ginklai.
Marjinkoje, Avdijivkoje, Šyrokynėje ir kitose pavojingiausiose fronto vietose nuolat juda nedidelės diversantų grupės, kurios puldinėja Ukrainos armijos blokpostus, minuoja kelius ir žymi taikinius minosvaidžiams.
Taip pat karaliauja snaiperiai, kurių vaidmuo per pastaruosius metus smarkiai išaugo.
Per 2016 metų sausį ir vasarį ATO oficialiai žuvo apie 70 Ukrainos armijos karių. Tikslaus skaičiaus nežinome, nes ukrainiečiai neskelbia „nekovinių nuostolių“ – nusižudžiusių, mirusių, žuvusių dėl girtumo ar per nelaimingus atsitikimus.
Kiek žmonių žuvo nuo vadinamųjų Minsko taikos susitarimų? Ukrainos krizių media centro atstovas pulkininkas Andrejus Lysenka penktadienį 15min sakė, kad tokios statistikos kol kas nėra.
Neoficialiai kalbama, kad po Minsko taikos susitarimų Ukrainoje žuvo apie 400-500 žmonių. Tai panašu į tiesą. 2015 metų rugsėjį JTO Ukrainos biuras paskelbė, kad per Rusijos sukeltą karą žuvo 8 tūkst. žmonių, o 2016 metų vasarį ESBO statistikoje žuvusiųjų skaičius jau perkopė 9 tūkst.
2. Rusijos armija tebėra Ukrainos teritorijoje
Per visą Ukrainos nepriklausomybės laikotarpį tarp šalies vakaruose ir rytuose gyvenančių žmonių buvo socialinių, politinių, net etninių nesutarimų. Tačiau faktas, kad prie karinio konflikto šitą situaciją privedė Kremliaus strategai.
2014 metų kovą į Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį įsiveržė naujo pavyzdžio Rusijos specialiųjų operacijų pajėgos. Šie kariai užėmė svarbiausius strateginius objektus ir sudarė sąlygas aneksijai. Po kelių dienų juos pakeitė rusų desantininkai ir jūrų pėstininkai.
Per visą Ukrainos nepriklausomybės laikotarpį tarp šalies vakaruose ir rytuose gyvenančių žmonių buvo socialinių, politinių, net etninių nesutarimų. Tačiau faktas, kad prie karinio konflikto šitą situaciją privedė Kremliaus strategai.
Tada Ukrainos rytuose pradėjo bruzdėti separatistai, kuriuos apginklavo, apmokė, parėmė ir koordinavo tos pačios Rusijos specialiųjų operacijų pajėgos. Tik šį kartą jie ne aktyviai veikė, bet dirbo instruktoriais ir veiksmų planuotojais.
Tų pačių metų vasarą Ukrainos armija pradėjo plataus masto puolimą, per kurį atsiėmė Mariupolį, didžiąją dalį Donecko ir Luhansko sričių, išvaikė prorusiškus veikėjus iš Charkovo ir Dnepropetrovsko.
Maždaug tada Rusijos kariškiai įsitraukė į aktyvius karo veiksmus.
Tarkime, viena iš priežasčių, kodėl Ukrainos armija patyrė sutriuškinimą prie Ilovaisko, – ukrainiečius netikėtai apsupo Rusijos armijos 106-oji Riazanės oro desantininkų divizija, rusų tankai ir sunkioji artilerija.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ilovaisko mėsmalės ir separatistų nelaisvės išskirti du Ukrainos kariai susitiko Vilniuje
Nuo to laiko Rusijos armijos kareiviai ne tik dirba separatistų instruktoriais, bet aktyviai dalyvauja mūšiuose, atlieka specialiąsias operacijas ir vykdo apšaudymus.
2015 metų vasarį, po Donecko oro uosto ir Debalcevės mūšių, buvo svarstoma, kad Rusijos armijos kareiviai nebedalyvauja aktyviuose veiksmuose. Pavyzdžiui, JAV valstybės departamento ataskaitos apie žuvusius rusus buvo teikiamos tik iki 2015 metų kovo.
Tačiau Rusijos armija iki šiol nepasitraukė iš Ukrainos. Priešingai, ukrainiečių kariai tikina, kad pastaruoju metu rusų kareiviai atlieka net daugiau darbo nei separatistai.
„Rusai patys šlykščiausi. Atvažiavo čia ir pradėjo visiems aiškinti, kad parklupdys ukropus ant kelių. O išėjo taip, kad išvažiavo pustuščiai jų daliniai“, – pasakojo Ukrainos armijos karys Valentinas, kurio dalinys pastarąjį pusmetį stovi Marjinkos miestelio priešakinėse linijose.
Jis sakė, kad nuo 2015 metų rugsėjo iki 2016 metų kovo priešais ukrainiečius stovėjo: Rusijos reguliariosios armijos kareiviai, rusų desantininkai ir jūrų pėstininkai, 15-oji tarptautinė brigada, sudaryta iš Ramzano Kadyrovo čečėnų.
„Rusai čia ilgiausiai buvo, stovėjo gerus 4 mėnesius. O opolčencai (separatistai, – 15min pastaba) pabūna 2 savaites ir važiuoja į Donecką“, – kalbėjo ukrainietis Valentinas.
Marjinkoje dislokuoti kariai tikino, kad okupuotoje teritorijoje veikia Rusijos specialiųjų operacijų pajėgų grupės, kurios provokuoja konfliktą.
Esą patys separatistai vengia veltis į kovą, todėl kartais į jų apkasus atvažiuoja 10-15 rusų kariškių grupė, kuri atidengia ugnį į Ukrainos armijos pozicijas, rengia apšaudymus minosvaidžiais ir raketomis.
Ukrainos žvalgybos pareigūnai tikina, kad Donecko srityje esančiame Torezo poligone vyksta intensyvus pasiruošimas didelio masto karinei operacijai, kurią organizuoja rusai.
„Šiu metu dvi separatistų brigados, po vieną iš Donecko ir Luhansko sričių, treniruojasi veikti sinchroniškai su Rusijos reguliariosios armijos kariais. Ten dirba rusų instruktoriai, profesionalūs kariškiai“, – 15min sakė Ukrainos krizių media centro atstovas pulkininkas A.Lysenka.
Jis teigė, kad tokiuose mokymuose dalyvauja apie 40 tūkst. Rusijos kareivių ir separatistų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Andrejus Lysenka: artimiausiu metu Rusija gali pradėti didelį puolimą Ukrainoje
3. Ukraina savo kariams siūlo kontraktus „iki gyvenimo galo“
Nuo 2015 metų pradžios ATO generolai įgyvendino planą, pagal kurį fronte nebeliko vadinamųjų savanorių batalionų. Tokių kaip „Pravyj Sektor“ valdomas Ukrainos savanorių korpusas, „Hospitolieriai“, „Aidar“, „Azov“, „Donbas“, „Dnepr“, „Tornado“ ir panašūs daliniai, sudaryti iš ideologiškai motyvuotų jaunuolių.
Šie batalionai išsiskyrė tuo, kad buvo kovingi, atkaklūs ir karo pradžioje sustabdė Kremliaus agresiją.
Tačiau kartu tie jauni ukrainiečiai buvo nedrausmingi, dažnai nepaklusdavo ATO generolų įsakymams, todėl buvo nuspręsta juos pakeisti profesionalais.
Todėl šiuo metu Ukrainą gina tik profesionalūs kariai, šauktiniai ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ukrainą gelbėję jaunuoliai po pusantrų metų jaučiasi atstumti
Įgyvendinus šį planą, Ukrainos armija pasiūlė savo kariams galimybę sudaryti išskirtinį kontraktą, pagal kurį savanoriams žadama 3 kartus didesnė alga.
ATO zonoje dislokuotas šauktinis per mėnesį oficialiai uždirba apie 2,5 tūkst. grivinų (apie 85 eurus), o kontraktininkas – apie 7 tūkst. grivinų (apie 237 eurus).
Marjinkos priešakinėse linijose dislokuoti kairiai pasakojo, kad daug frontininkų susigundė tokia galimybe, tačiau neįsigilino į kontrakto sąlygas. Tokie kariai pasirašė susitarimą nesuvokdami, kad jiems bus labai sunku ištrūkti iš ATO zonos.
Ukrainos armija nustatė, kad kontraktas gali būti nutraukiamas tik trim atvejais: jei karys žūsta, būna sunkiai sužeidžiamas arba baigiasi ATO.
Tai reiškia, kad kontraktininkai turės tarnauti iki karo pabaigos.
Kalbinti frontininkai negalėjo atsakyti, ar kontraktą pasirašę kariai tikrai gauna pažadėtus pinigus. Toks klausimas iškilo, nes ATO zonoje dislokuoti eiliniai vietoje žadėtų 2,5 tūkst. grivinų gauna dvigubai mažiau.
Ukrainos krizių media centro atstovas pulkininkas A.Lysenka negalėjo tiksliai pasakyti, kiek frontininkų pasiryžo sudaryti tokius kontraktus. Manoma, kad apie 10-15 proc. nuo visų ATO dalyvių. Tai reiškia, kad apie 2-3 tūkst. karių.
Pulkininkas tikino, kad dauguma jų yra Ukrainos patriotai ir tokiam žingsniui ryžosi dėl savo valstybės, o ne dėl pinigų.
4. Fronte siautėja girtuoklystė ir potrauminis stresas
Karas tęsiasi jau dvejus metus, todėl Ukrainą kamuoja vis gilesnės ir sudėtingesnės psichologinės problemos.
Per savo kelionę mes lankėmės Kijeve, Charkove, Dnepropetrovske ir visur girdėjome apie incidentus, kai iš fronto sugrįžę kariai išžudo savo šeimas, susprogdina namus, smurtauja gatvėse, grasina išžudyti aplinkinius.
Dnepropetrovske veikianti savanorių organizacija „Kraštas“ traukinių stotyse kuria poilsio zonas, kur iš fronto grįžtantys kariai galėtų išgerti arbatos ar pabendrauti su socialinėmis darbuotojomis.
Fondo įkūrėja Nataša pasakojo, kad beveik kiekvieną savaitę nutinka taip, kad koks nors karys netikėtai pradeda grasinti susisprogdinti arba iššaudyti aplinkinius.
Bendraujant su ukrainiečiais susidarė įspūdis, kad visuomenėje tokios problemos suvokiama kaip savaime suprantamas dalykas, todėl karių psichologinėms traumoms skiriama labai mažai dėmesio.
Daugiausiai tuo užsiima savanoriai.
Lygiai toks pats savaime suprantamas dalykas Ukrainos visuomenėje yra ir frontininkų girtuoklystė.
Marjinkoje praleidome dvi paras, lankėmės penkiuose Ukrainos armijos 14-osios brigados 1-ojo mechanizuotojo pėstininkų bataliono padaliniuose ir visuose matėme žmonių, kurie arba buvo girti, arba ištinę nuo daugiadienių.
Tai tokio dydžio problema, kad Ukrainos armija sukūrė specialų antsiuvą, kurį privalo nešioti girtuokliai. Fronte jie vadinami avatarais, nes geria iki pamėlynavimo.
Girtuoklystės problema susijusi su keliais dalykais.
Visų pirma, didžiąją dalį fronte dislokuotų karių sudaro vadinamieji mobilizuotieji. Jie nenorėjo kariauti, tačiau vis tiek 12 mėn. buvo išsisiųsti į ATO zoną.
Dauguma tų vyrų yra nemotyvuoti ir net demoralizuoti, nes Ukrainos armijoje šauktinio alga yra vos 41 euras, o dabartinėje karo stadijoje net nieko neveikimas yra pavojingas – minosvaidžiai ir artilerija nuolat apšaudo ukrainiečių pozicijas.
Karininkai neturi galimybės griežtai nubausti girtuoklių, nes formaliai jie atlieka savo pareigą – dalyvauja ATO. O karo tribunolas neveikia, nes oficialiai Ukraina nekariauja.
Vienintelis dalykas, ką gali padaryti dalinių ir padalinių vadai – atimti algą. Tačiau 41 euras nėra tokio dydžio suma, kurios netekimas galėtų sustabdyti girtuokliavimą.
5. Pagrindinė Rusijos agresijos priežastis – Krymas
Ir visgi, kodėl 2014 metų pavasarį Rusija užpuolė Ukrainą? Tai klausimas, kainavęs keliolikos tūkstančių žmonių gyvybes, o tikslaus atsakymo iki šiol nėra. Ukrainietiška versija skiriasi nuo lietuviškosios.
Ukrainos visuomenėje įsigalėjusi kitokia versija, kodėl Rusija ryžosi tokiai atvirai agresijai. Beveik visi mūsų kalbinti ukrainiečiai – nuo murzinų frontininkų iki diplomatų – sakė, kad pagrindinė karo priežastis yra Krymas.
Lietuvoje įprasta manyti, kad Kremliaus generolai užpuolė Ukrainą, nes po Maidano revoliucijos šalis pasuko Vakarų kryptimi. Esą Rusija sukėlė karą, kad sukurtų įšaldyto konflikto zonas ir taip sutrukdytų ukrainiečiams prisijungti prie NATO ar Europos Sąjungos.
Ši versija turi tvirtų argumentų.
Pirma, jeigu Ukraina prisijungtų prie Vakarų organizacijų, tai visos Rusijos vakaruose ir pietvakariuose esančios valstybės būtų NATO narės arba partnerės.
Antra, nors Aljanso taisyklėse nėra punkto apie įšaldytus konfliktus, tačiau gynybos ekspertai aiškiai teigia – beveik neįmanoma, kad į NATO būtų priimta šalis, turinti teritorinių ginčų.
Tačiau Ukrainos visuomenėje įsigalėjusi kitokia versija, kodėl Rusija ryžosi agresijai. Beveik visi mūsų kalbinti ukrainiečiai – nuo murzinų frontininkų iki diplomatų – sakė, kad pagrindinė karo priežastis yra Krymas.
Charkovo savanoriai padovanojo man 2006 metais išleistą brošiūrą, kurioje rašoma apie Ukrainos „Vladimiro Putino partijos“ planus.
Kemliaus šeimininką šlovinančioje propagandoje dar prieš 10 metų buvo rašoma apie tai, kad Ukrainos vakaruose gyvena fašistai, o valstybės rytinės teritorijos ir Krymas esą turėtų atitekti Rusijai.
2014 metų vasario pabaigoje prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius turėjo oficialiai padovanoti Krymą „broliams rusams“. Mat tuomet turėjo sueiti 60 metų, kai sovietų diktatorius Nikita Chruščiovas atidavė pusiasalį ukrainiečiams.
Ukrainiečiai pareigūnai pasakojo, kad dar 2012 metais Kijevo politikos užkulisiuose sklido kalbos apie išdavikišką sandorį su Maskva. Esą 2014 metų vasario pabaigoje prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius turėjo oficialiai padovanoti Krymą „broliams rusams“. Mat tuomet turėjo sueiti 60 metų, kai sovietų diktatorius Nikita Chruščiovas atidavė pusiasalį ukrainiečiams.
Tačiau iškilo nenumatyta kliūtis – Maidano revoliucija, sudrebinusi korumpuotos valdžios pamatus. Tuo metu V.Janukovyčius jau galvojo apie pabėgimą, o ne dovanas, todėl pusiasalyje išsilaipino Rusijos specialiųjų operacijų pajėgos.
Daug ukrainiečių tiki, kad pagrindinis Kremliaus generolų tikslas buvo dominavimas Juodojoje jūroje, o Ukrainos rytinės teritorijos buvo reikalingos tik kaip sausumos kelias iš Rusijos Rostovo srities. Todėl šalia Krymo esantis Mariupolis buvo vienas pirmųjų miestų, kurį bandė užgrobti separatistai.
Ukrainiečiai sako, kad rusų strategai neapgalvojo tik vieno dalyko – savanorių batalionų, kurie 2014 metų pavasarį išėjo į frontą ir sustabdė okupantus.
