Pastaraisiais mėnesiais vyko derybos tarp pareigūnų ir bendrovės vadovų dėl susijungimo, teigė laikraštis. WSJ šaltiniai pažymėjo, kad derybos gali ir nesibaigti sandoriu arba jo detalės gali pasikeisti.
Naujoji bendrovė galėtų tapti antrąja pasaulyje naftos gamintoja po „Saudi Aramco“. Ji galės parduoti naftą Indijai ir Kinijai aukštesnėmis kainomis, rašo WSJ. Anot laikraščio šaltinių, plano šalininkai tvirtina, kad naujoji milžinė taip pat galės daugiau uždirbti parduodama naftą per „Lukoil“ priklausančią prekybos įmonę „Litasco“.
V.Putinas išnaudotų energetikos sektorių karo mašinai
Vykstančios derybos rodo Vladimiro Putino norą mobilizuoti energetikos sektorių karui paremti, laikraščiui sakė su derybomis susipažinę šaltiniai. WSJ teigimu, Rusijos prezidentas nori sukurti milžinę, galinčią konkuruoti su Saudo Arabija.
Laikraščio pašnekovai teigė, kad naujoji bendrovė taip pat bus pajėgesnė atlaikyti Vakarų sankcijas. Jie taip pat mano, kad diskusija apie susijungimą gali byloti ir apie Rusijos pasirengimą galimam pokariniam ekonominių santykių su Vakarais pagerėjimui.
Pagrindinis derybų dalyvis yra „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, tačiau neaišku, ar jis vadovaus naujai bendrovei, teigia laikraščio pašnekovai. Kitas galimas bendrovės vadovas galėtų būti „Gazpromneft“ vadovas Aleksandras Diukovas, teigia WSJ.
Kremliaus atstovas spaudai (laikraštis jo neįvardijo) WSJ sakė, kad prezidento administracija apie galimą sandorį nežinojo. Bendrovės „Rosneft“ atstovas spaudai teigė, kad, jo turimais duomenimis, „The Wall Street Journal“ informacija yra netiksli. Elektroniniu paštu atsiųstame atsakyme jis teigė, kad WSJ straipsniu „gali būti siekiama sukurti konkurencinį rinkos pranašumą kitų rinkos dalyvių naudai“. Telefonu paklaustas, kokią informaciją „Rosneft“ laiko netikslia, Rusijos bendrovės atstovas spaudai atsakė, kad nėra įgaliotas atsakinėti į klausimus. Bendrovė „Lukoil“ neigė vedanti derybas dėl susijungimo. Bendrovės „Gazprom“ ir „Gazpromneft“ į laikraščio užklausas neatsakė.
„Lukoil“ perdavimas tiesioginei valstybės kontrolei būtų didelis žingsnis siekiant visiškai pakeisti gamtos išteklių privatizavimo Rusijoje po SSRS žlugimo rezultatus, priduria WSJ.
