Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainėje penktadienį publikuota medžiaga susideda iš dokumentų apie nacių koncentracijos stovyklas, nuotraukų ir sovietų armijos pareigūnų pranešimų. Visas šis archyvas pavadintas „Varšuva ugnyje“ (Varšava v ogne).
„Dokumentai rodo, kad kai kurios Armijos Krajovos dalys naikino mieste likusius ukrainiečius ir žydus, o sovietų pareigūnus, pabėgusius iš Vokietijos kalėjimo, paėmė į nelaisvę“, – rašoma ministerijos svetainėje apie didžiausią pogrindinę pasipriešinimo naciams organizaciją šalyje, pavaldžią Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija penktadienį, minint Varšuvos užėmimo metines, pradėjo kampaniją „Išlaisvinimas be laisvės“ socialiniame tinkle „Twitter“. Komentare sakoma, kad Raudonosios Armijos atėjimas „Lenkijai nereiškė laisvės“.
Antisemitizmo apraiškos lenkų pasipriešinimo judėjime yra labai opus klausimas Lenkijoje, kur Armijos Krajovos nariai laikomi didvyriais.
2018 metais Lenkijos teismas išaiškino, kad dokumentinį filmą šia tema parodžiusi Vokietijos televizija ZDF privalo paskelbti atsiprašymą ir sumokėti kompensaciją.
Rusijos naujausia publikacija yra naujas smūgis Maskvos ir Varšuvos ginče dėl istorinių įvykių prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu. Ginčą išprovokavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaltinimai Lenkijai ir Vakarams, esą jie yra atsakingi už kilusį karą.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad V.Putinas sąmoningai meluoja.
Lenkijos prezidentas atsisakė dalyvauti kitą savaitę Jeruzalėje vyksiančiame Aukšvico stovyklos išlaisvinimo 75 metinių minėjime, kur turėtų dalyvauti V.Putinas.
Be to, Lenkija nepakvietė V.Putino į sausio 27 dieną rengiamą metinių minėjimą.