„Mes nematome, kad būtų raketų grėsmė iš Irano tokio masto ir tokio užmojo, kuris reikalautų dislokuoti tokias sistemas“, – sakė jis antradienį žurnalistams Maskvoje.
Taip S.Riabovas komentavo neseniai JAV ir Lenkijos pasirašytus susitarimus dėl to, kad PRG antžeminio bazavimo dalys vis dėlto bus dislokuotos Lenkijos teritorijoje.
„Tikslai, kurių siekia (JAV PRG), švelniai tariant, neakivaizdūs: nuo kokių grėsmių JAV rengiasi ginti Europą, dislokuodamos PRG antžeminio bazavimo dalis?“, – pažymėjo S.Riabkovas.
Jis priminė Rusijos poziciją, kad pirmiausia reikia drauge įvertinti raketų grėsmes, po to ieškoti būdų, kaip šias grėsmes įveikti nenaudojant karinių techninių priemonių.
„Deja, šios mūsų linijos reikiamai nesuvokia JAV ir Lenkijos vyriausybės, bet dialogą šiuo klausimu mes tęsime“, – pabrėžė Rusijos diplomatas.
Praėjusios savaitės pabaigoje per JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton vizitą į Lenkiją buvo pasirašytas pagrindinės Amerikos ir Lenkijos sutarties dėl PRG papildomas protokolas.
Po pasirašymo Lenkijos URM vadovas Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Lenkija suteiks Rusijai galimybę tikrinti priešraketinės gynybos sistemos objektus.
„Mes norime, jog ši sistema būtų kuo skaidriausia, konkrečiai kalbant, kad Rusija būtų įsitikinusi, jog ši sistema kuriama paskelbtais tikslais, todėl mes sudarysime galimybę tikrinti“, – sakė R.Sikorskis.
H.Clinton savo ruožtu pažymėjo, kad ši sistema yra gynybos pobūdžio ir nekelia grėsmės Rusijai.
„Mes norime bendradarbiauti su partneriais Rusijoje dėl PRG, nes tai atitinka mūsų interesus“, – sakė valstybės sekretorė.
