„Mūsų prezidentas neseniai vykusiame pokalbyje su Vokietijos kanclere susitarė dėl Vokietijos ir Prancūzijos ekspertų stebėtojų vienkartinio apsilankymo.
Atitinkami ekspertų pastebėjimai bus perduoti jų vadovams. Apie tai buvo kalbėta.
Visa kita – dirbtiniai išsigalvojimai, iš esmės susiję su politologais, žurnalistais“, – sakė G.Karasinas, atsakydamas į naujienų agentūros „Interfax“ prašymą pakomentuoti galimybę Vokietijos ir Prancūzijos stebėtojams nuolat stebėti padėtį Kerčės sąsiauryje.
„Dėl kitų dalykų nesitarėme“, – pabrėžė jis.
G.Karasinas pridūrė, jog „susitarime buvo kalbama tik apie Prancūzijos atstovų apsilankymą; kol kas susitarimas neįgyvendintas“.
Rusija tvirtina, kad Kijevas įprasta tvarka neinformavo Rusijos apie savo karinių jūrų pajėgų laivų planus perplaukti Kerčės sąsiaurį.
Lapkritį Rusijos pajėgos prie Kerčės sąsiaurio apšaudė ir perėmė tris Ukrainos laivus, mėginusius iš Juodosios jūros nuplaukti į ukrainiečių Mariupolio uostą Azovo jūroje, taip pat suėmė jų įgulų narius. Ukrainiečių laivai buvo nuplukdyti į Kerčę.
Rusija pareiškė, kad ukrainiečių kariniai laivai įplaukė į Rusijos teritorinius vandenis Kijevo valdžios nurodymu. Šį incidentą Maskva pavadino Ukrainos saugumo tarnybos dviejų pareigūnų koordinuota provokacija.
Be to, Rusija tvirtina, kad Kijevas įprasta tvarka neinformavo Rusijos apie savo karinių jūrų pajėgų laivų planus perplaukti Kerčės sąsiaurį.
Tuo metu Kijevas Rusijos pasieniečių veiksmus laiko neteisėtais. Pasak Ukrainos, Rusija pažeidė JT Jūrų teisės konvenciją bei Rusijos ir Ukrainos susitarimą dėl bendradarbiavimo plaukiojant Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauryje.
Kryme veikiantis Simferopolio teismas leido suimti 24 ukrainiečių jūrininkus iki 2019 metų sausio 25 dienos. Jiems pareikšti kaltinimai dėl „neteisėto sienos kirtimo“. Jeigu teismas pripažins jų kaltę, jiems gresia šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Sausio 18 dieną Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas pranešė, kad prezidentas V.Putinas sutiko su Vokietijos kanclerės A.Merkel pasiūlymu pasiųsti vokiečių ir prancūzų stebėtojų į Kerčės pusiasalį.
Pasak S.Lavrovo, Vokietijos kanclerė A.Merkel „anksčiau nei prieš mėnesį“ paprašė V.Putino leidimo į sąsiaurį pasiųsti vokiečių specialistų.
„Jau anksčiau nei prieš mėnesį kanclerė A.Merkel paprašė prezidento V.Putino leisti vokiečių specialistams atvykti į Kerčės sąsiaurio rajoną ir patikrinti, kaip vyksta laivų eismas šiuo vandens keliu, atsižvelgiant, jog būtina laikytis saugumo normų.
Ir prezidentas V.Putinas iš karto sutiko“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas spaudos konferencijoje po susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministru Heiko Maasu.
Jis pridūrė, jog po kurio laiko A.Merkel pasiūlė, kad prie vokiečių stebėtojų galėtų prisijungti prancūzai, ir V.Putinas tam taip pat pritarė.
S.Lavrovas tada sakė, kad H.Maasas jam perdavė pasiūlymą, „kuris „supakuoja“ šią paprastą kelionę į tam tikrą dokumentą, ir jį reikės suderinti su Ukraina“.
„Atvirai pasakėme: jeigu mūsų kolegas domina, ką prezidentas V.Putinas pasiūlė kanclerei A.Merkel, tuomet tai galima padaryti šiandien, rytoj, bet kada, – aiškino S.Lavrovas. – Jeigu kalbama apie būtinybę tai įvilkti į kokią nors politinę procedūrą, pagal kurią dalį sprendimų priiminės ir Ukraina, tuomet rizikuojame atsidurti toje pačioje padėtyje, kurioje atsidūrė Normandijos formatas.“
Vokietija, Prancūzija, Rusija ir Ukraina priklauso taip vadinamajam Normandijos ketvertui, siekiančiam nutraukti konfliktą Rytų Ukrainoje.
